Pėdsakai

J. Totoraitis „Liškevos piliakalnis ir Vokės raganos“ // Tauta ir žodis 1909 m. Knyga II, p. 204-208. Seinų pav., Suv. gub., ant Nemuno kranto yra bažnytkiemis [su_tooltip text=”Apie Liškiavą ir jos istoriją Polujanskl. „Wędrowki po gub. Augustowskiej“; p. 232 – 249. (B.).” background=”#5a5a5a” font_size=”11″] Liškiava.[/su_tooltip] Kitąsyk čionai buvo dominikonų klioštorius,…

J. Totoraitis „Senovės liekanos ir lietuvių mitoligiški atminimai“ // Tauta ir žodis 1909 m. Knyga II, p. 177-204. I. Daukšių apygarda (Kalvar. pav., Suv. gub.), apie kurios senovės liekanas bus žemiau kalbėta, turi savo, nors ir ne labai seną, istoriją, kuri tačiau siekia XIV šimtmečio pabai­gos. Kryžeivių laikuose, kaip daug…

Nuotrauka: Sieliai Šventojoje. Iš P. Ivanavičienės albumo. Ona Sedelskytė XX a. 4 deš. © A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje buvo du pagrindiniai sielių pluk­dymo keliai. Jais mediena bu­vo plukdoma iš Ažvinčių Minčios girios. Pirmojo – ilgiausio kelio pradžia buvo Uteno ežeras. Pakrantė, ku­rioje buvo…

A….s Ž….s „Apie karalienės liūną“ // Tauta ir žodis 1907 m. Knyga I, p. 140-145. Savo kūdykystėje daug esmi girdėjęs ir prisiklausęs senu žmonių įvairiu pasakų, apie tuos žilos senovės laikus, kuriuose gyveno mūsų milžinai – didvyriai ir kurie savo milži­niškais darbais tėvynės ir žmonių labui užsitarnavo sau am­žiną atminti…

Eugenija Šimkūnaitė „Žalkčių karalius“ // Ladakalnis. Nr. 39, 1991 m. balandis – biržėlis p. 3; Nr. 40, p. 4. Pateikiame kiek sutrumpintą įžymios mokslininkės, biologijos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės studiją parengtą iš nuo­latinių gimtų jai Šiaurės Rytų Lietuvos vietų etnokultūros tyrimų. Pasisuko saulė ilgėn, įs­pindo Želmio seklyčion, ir kėlėsi Žalkčių…

Aringas Gorodeckis „Lados kalnas“ // Ladakalnis. Nr. 38. Kas nors kartą buvo už­lipęs ant kalno, pakeleivių Ledakalniu, o vietinių žmo­nių Ladakalniu, Ladu (pvz.: „Tai į Ladą einat?“) vadi­namo, rado laiko kelias minutes pastovėt ant jo su­sikaupus, pajust jo nepap­rastą dvasią, dosniai atve­riamų grožybių žavesį – niekados jau šito pojūčio nebeužmirš….

„Salakas“ // Legendos pasakoja, p. 124; Salako miestelis, įsikūręs ant kuodžio ežero kranto, į pietus nuo ra­jono savivaldybės centro, rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1387 m. Skaitant nuo galo, miestelio vardas – „Sakalas”. Padavimai sako, kad Salaką įkūrė kunigaikštis Utenis. Legendose Sa­lakas – didžiulis 7 varstų ilgio ir 7 varstų pločio…

Sudarytojas N. Vėlius „Milžinų didumas“ Skyrius Milžinai // Lietuvių liaudies pasakos. – 2010, p. 36; Seniau buvo labai didelių ir labai mažučių žmonių. Milžinai buvo tokie dideli, kad vienas pasiremdavo ant stogo viename kaime, kitas – kitame, ir taip kalbėdavosi. Arba ant žardo pasiremdavo. Žmogų jie pasikišdavo po pažasčia ir…

Legendomis apipinta kalva – Šatrija dunkso netoli Luokės miestelio, rajono savivaldybės rytinėje dalyje. Šatriją sustūmė ledynas, jos viršūnė pakilusi 228,7 m virš jūros lygio, o santykinis aukštis ~ 50 m. Šatrija – vienas žymiausių archeologijos paminklų ne tik Žemaitijoje, bet ir Lietuvoje. Apie tai liudija gausūs archeologiniai radiniai: IX-XII a….

„Iš Medvėgalio istorijos“ // Legendos pasakoja, p. 93-94; Medvėgalis – ledyninės kilmės Žemaičiu aukštumos dvikuprė kalva, iškilusi 234,6 m virš jūros lygio. Aukštąją Medvėgalio kuprą žmonės dar vadina Kapiniu kalnu, nes jame XIX a. buvo laidojami vietiniai dvari­ninkai Bytautai. Mažesnioji kupra — piliakalnis, ant kurio stovėjo stipri žemaičių pilis, -…

„Salantai“ // Legendos pasakoja, p. 49; Salantai – tolimą praeitį menantis miestas, įsikūręs vaizdingose Salan­to upės pakrančių aukštumose, virš kurių kyla grakšti dvibokštė bažnyčia. Tiek miesto apylinkėse esantys archeologijos paminklai, tiek apie juos išlikę padavimai, legendos byloja, kad senovėje ši vietovė buvo svarbus pagoniško kulto centras. Erlos upės slėnyje iškilusioje…

„Kretinga“ // Legendos pasakoja, p. 45-47; Kretinga – miestas Lietuvos vakarinėje dalyje, rajono savivaldybės centras abipus Akmenos upės. Kretingos pavadinimas kildinamas nuo žodžio „kratyti“. Atseit senovėje, kai nebuvo gerų kelių, reikėdavo ge­rokai pasikratyti per akmenis, kol privažiuodavai miestelį. Legendiniu Kretingos įkūrėju laikomas gotų karalius Armonas, atke­liavęs IV a. nuo dabartinės…