Pėdsakai

J. Mačiukiškis „Pilė“ // Trimitas. – 1926, Nr. 50, p. 1519-1523; Platelių ežeras yra iš visų ežerų garsiausias, gra­žiausias ir didžiausias Žemaitijoj, turįs apie 10 kv. kilometrų ploto. Jis yra garsus įvairiais iš gilios senovės padavimais Kran­tai jo labai išraižyti įlankomis. Jame yra daug gražių salų; jos yra apaugusios medžiais…

J. Mačiukiškis „Alkos kalnas“ // Trimitas. – 1926, Nr. 44, p. 1376-1377; Sunkiai užkopiamas milžinkalnis, apaugęs dagiais medžiais. Apsuptas nepereinamų pelkių ir upelio. Senovėje buvęs prabočiaus aukuras. Kryžiuočiai ji išgriovę, Pakalnėje daug didelių įvairiai ta­šytų akmenų. Seniau rusų kareiviai iškasę druskos. Netoli Mikytų kaimo Platelių valsč., piliečio A. Malakauskio žemėje…

M. Š. „Kauno tvirtovės reikšmė seniau ir dabar“ // Trimitas. – 1926, Nr. 15, p. 496-498; Iš atskirų Lietuvos vietų ka­ruose su kryžininkais didžiausios reikšmės turėjo Kaunas. Jau tuomet jis buvo labai svarbus strateginis punktas. Būdamas Neries ir Nemuno santakoje, o taip pat pačiame trikampio smai­galy, kuris artimiausias Rytų Prūsų…

Dz. B-kus „Gegužkalnis“ // Trimitas. – 1925, Nr. 31, p. 1018-1020; Tauragės apskrityje Skaudvilės valsčiuje ties Gegužių kaimu yra di­dokas, pailgas, lyg nupjauta viršūne kalnas, Gegužkalniu vadi­namas. Kalno pavadinimas pa­eina, matomai, nuo gegužžolių, kurių pavasariais kalne labai daug auga. Iš kalno gan toli ma­tyti matosi Stulgių, Girdiš­kės, Upynus ir Šilalės…

Z. K. „Vorpilis“ // Trimitas. – 1925, Nr. 15, p. 498-503; Gražus yra Vorpilis, kada ryto aušrinė uždega jo gauruotą vir­šūnę, kada milžinas stiebiasi dangopi ir senutės pušies šaka gesina paskutinę dangaus žvaigž­dę. Nešlama medžiai, tyli krū­mai, tik lakštingala rožynuos bando pravirkdyti senelį beržą, kur visas pražilęs slepiasi ža­liuose lapuose….

Autorius nenurodytas „Kauno pilies kasinėjimas“ // Trimitas. – 1925, Nr. 12, p. 373-377; Kada pilis statyta? 1000 metų atgal ji buvo viena stipriausių. XIII amžiuj ties jos sienomis gniužo plūstančių kryžiuočių bangos. Pilies išgriovimas. Aprašymas ką pily būdamas matė kryžiuočių kom­tūras. Teismas ir kalėjimas pily. Pilies akmenimi išgrįsta Kauno gatvės….

Vaižgantas „Kaunas“ // Trimitas. – 1924, Nr. 211, p. 22-24; Kas Kauno miestą yra įkūręs, autentiškai tepasako viena mi­tologija; būtent, ateivis iš Ro­mos, Lietuvos bajorų pradėtojo Palemono sūnus. „Ateiviai iš Romos“ — Vakarų Europos kul­tūra: tos vietos „bajorai“ — tos kultūros reprezentantai Lietuvo­je. Jie pirmiausia atsiranda — pa­nemunėje, arba palemunėje…

Iš Antano Tretininko pasakojimo „Utenos įkūrimas“ // Trimitas. – 1924, Nr. 197, p. 13; Labai senoje gadynėje, že­maičių miestely Ariogaloje, gy­veno kunigaikštis,. vardu Liutavoras, kuriam gimė sūnus, kurį praminė vardu Utenis (Vytenis). Paaugęs Utenis pastatė naują miestą, kuri savo vardu Utena pavadino. Pasistatydino sau gražius rūmus ir padoriai gy­veno. Vedė…

Brundalas „Mūsų Vilnius“ // Trimitas. – 1922, Nr. 109, p. 10-13; Nr. 110, p. 15-22; Nr. 111, p. 12-16; Nr. 112, p. 12-17; Nr. 113, p. 12-17; Nr. 114, p. 16-21; Nr. 115, p. 13-16; Nr. 117, p. 10-14; Nr. 119, p. 11-14; – 1923, Nr. 125, p. 25-27; Nr….

Bylėkas „Kuršo Neringa“ // Trimitas. – 1922, Nr. 50, p. 26-29; – 1923, Nr. 121, p. 25-30; Nr. 122, p. 14-16; Nr. 123. p. 16-19; Plaukiant Nemunu į Klaipėdą, pasiekus Kuršo marių angos, skaisčią dieną tolimame horizonte virš vandenų matyti balzgani debesėliai. Plaukiant giliau į mares, iš už melsvos vandenų…

Bylėkas „Prūsų lietuvių padavimai“ // Trimitas. – 1922, Nr. 48, p. 14-17 Pasaka apie Rambyną Juodos godos slegiami traukėsi senųjų Prūsų dievai prieš galingą, nesulaikomai pirmyn besiveržiančią krikščio­nybės laviną. Jau vienos tik aukurų vietovės ir šventakalniai bepriminė jų senąją garbę. Nelaimė tam, kas drįstų jas ardyti ar naikinti; neišvengti tokiam…

Bylėkas „Prūsų lietuviai – pamariečiai“ // Trimitas. – 1922, Nr. 46, p. 11-16 Daugiausia senoviškumo yra išlikę pas kaimiečius laukininkus, gyvenančius Nemuno ir Gilgės paupiais, arčiau Kuršo marių. Dar šiandien žemose pamario lygumose paskardžiais tęsias didoki kaimai. Juose grynai lietuviška­me stiliuj gyvenamieji namai su šiaudų arba nendrių (tria­šių) stogais, gailiose…