Pėdsakai
straipsniuose, legendose, tautosakoje
Čia kaupiami ir nuolat pildomi VietosDvasia.lt straipsniai ir pasakojimai apie Lietuvos vietas – piliakalnius ir senąsias šventvietes, akmenis ir kapinynus, dvarvietes, kaimus ir miestelius. Čia rasite archeologinių paminklų aprašymus, vietos istoriją, gyvąsias legendas, padavimus, tautosakos fragmentus, o taip pat – šiuolaikinius pasakojimus, padedančius naujai pažvelgti į mūsų krašto kultūrinį ir dvasinį paveldą. Šis puslapis veikia kaip gyvas Lietuvos atminties archyvas, kuriame susipina moksliniai faktai, vietos žmonių liudijimai ir mitologinis baltų pasaulėvaizdis.
Plateliai – Žemaičių krašto Šveicarija, – didžiausias Lietuvoje dvaras, – žavingas ežeras ir stebuklingo grožio apylinkės. Gintališkės piliakalnis ir kartuvių kalnas. Plateliuose steigtinas kurortas. Šiuo straipsniu dalinamės kaip nuostabia idėja žygio maršrutui, atostogų krypčiai ar savaitgalio praleidimui. Atkreipiame dėmesį, kad šis straipsnis buvo publikuotas 1937 m. periodiniame leidinyje „Žemaičių prietelius”,…
Peržiūrėti daugiauApuolės pilies paslaptį Amerikos lietuvis – rašytojas K. S. Karpavičius savo apysakose naudoja kaip argumentą, kad įrodytų, jog lietuviškoji giminė, kuršiai, viena iš aisčių – baltų šeimos garbingiausioji tauta, jau prieš neatmenamus šimtmečius gyveno Baltijos jūros pakrantėje ir tokiu būdu turėdama langą į pasaulį galėjo senų seniausiuose laikuose pasinaudoti jūra…
Peržiūrėti daugiau„Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia” Seniausiu laiku Baltijos jūros pakraščiuose nuo Vislos ligi Dauguvos gyveno aisčių tautos: prūsai, jotvingiai, lietuviai, latviai. Skandinavų, vokiečių ir kitų sunaikinti latviai, rasit, labiausiai nusilpo, ir pirmieji pateko stiprion vokiečių įtakon. XIII amžiaus pradžioje vokiečių kryžiuočių sukeltoji audra parbloškė nebegalinčius išsilaikyti prūsus. Šis…
Peržiūrėti daugiauPravažiuojant Druskininkų – Gardino plentu, negalima nesustoti prie puslankiu nutįsusio stataus šlaito briaunos ir atsigėrėti tais nuostabiais vaizdais, kurie atsiveria žiūrint į platų, gilų ir pelkėtą slėnį su besirangančia jame mėlyna Nemuno juosta. Tarp vienur ir kitur išsimėčiusių kauburėlių ir ežeriukų pasagų kiek akys užmato plyti neaprėpiama pievų platybė ir…
Peržiūrėti daugiauTai vienas seniausių ir žymiausių kovų su kryžiuočiais dalyvis ir liudininkas. Tačiau apie šios pilies įrengimus, be kai kurių metraščių duomenų ir poros XIX a. graviūrų bei XVIII – XIX a. senamiesčio planelių, tikslesnių žinių mažai turėta. 1930 m. nugriovus lūšnas, kurios buvo užgožusios pilies griuvėsius ir pašalinus apie 2…
Peržiūrėti daugiauImbarės gyvenvietė minima rašytiniuose šaltiniuose jau 1253 m., tačiau išsamesnių duomenų apie jos praeitį davė tiktai 1969 m. ten esančio piliakalnio bei jo papėdėje buvusios senosios gyvenvietės archeologiniai kasinėjimai. Imbarės piliakalnis yra apie 4 km į pietus nuo Salantų miesto (Kretingos raj.), kairiajame Salanto upės krante, ties jo santaka su…
Peržiūrėti daugiauVienas rečiausių mūsų praeities paminklų. Praėjus šimtams metų po krikščionybės įvedimo — pagoniškos apeigos. Kas deginta ir aukota. Slapta nuo jėzuitų akies. Žemaitijos gyvenvietę Mosėdį galima pavadinti akmenų karalyste. Čia gydytojas V. Intas įsteigė akmenų muziejų. Šio unikalaus muziejaus kolekciją sudaro įvairaus didumo, įdomių formų gamtiniai akmenys. Daug tų akmenų…
Peržiūrėti daugiauGargždai – tai ne šiaip miestelis prie Minijos, o gyvas istorijos liudytojas, kurio kiekviena gatvė, kalva ar lauko pavadinimas mena kovas dėl laisvės, prekybos klestėjimą ir nepalaužiamą žemaičių dvasią. Čia praeitis alsuoja šalia – piliakalniuose, senkapiuose, buvusio dvaro griuvėsiuose ir senųjų gatvių vingiuose. Leiskis į kelionę, kur kiekvienas žingsnis tampa…
Peržiūrėti daugiauAnykščių padavimai – tai gilus žvilgsnis į kalvų, upių ir piliakalnių alsavimą, kuriame dar tebešlama senųjų laikų atgarsiai. Tai pasakojimai apie bajorą Nykštį, karalių Mindaugą, devynis narsius brolius, liūdinčią martelę Oną ir paslaptingai pradingusį Vorutos pilies didingumą. Kur dabar grikiai žydi ir kanapės bręsta, kažkada stūksojo tvirtovė, kurioje saugoti valstybės…
Peržiūrėti daugiauŠatrijos žinyčia – tai ne vien kalnas, bet šventovė, kurioje dar prieš šimtmečius plazdėjo Perkūno aukuro ugnis, o žemaičiai stojo į „strošną disputą“ su Vytautu dėl savo dievų, kalbos ir papročių. Šio kalno viršūnėje šmėkščioja senųjų raganų šešėliai, o po samanotais akmenimis aimanuoja rūpintojėliai. Tai vieta, kur gyva senoji dvasia,…
Peržiūrėti daugiauPlatelių paslaptis – tai ne tik ežero gelmėse pradingusio tarno Gervazo šauksmas, bet ir išdidžios grafaitės, dykaduonės Zifrinos, likimas, giliai įsirėžęs į liaudies atmintį. Ežero bangose tebešvytuoja jos pažado ženklas – deimanto šukos, o saloje šiurpiai ošia vėjai, tarytum primindami prabangos, išdavystės ir neteisybės laikus. Tai legenda apie meilę, puikybę…
Peržiūrėti daugiauMedvėgalio pilis – didingiausia Žemaitijos tvirtovė, apie kurią pasakojama su virpuliu širdyje. Jos aukštumoje ne tik stūksojo žemaičių galybės simbolis, bet ir skambėjo dainos apie nepalaužiamą tautos dvasią, apie meilę tėvynei, laisvei ir savo dievams. Šioje vietoje, kur kalnas kilo iš žmonių maldų ir kraujo, legendos gyvos iki šiol –…
Peržiūrėti daugiau











