Autorių archyvai: Donatas

Imbarės gyvenvietė minima rašytiniuo­se šaltiniuose jau 1253 m., tačiau išsames­nių duomenų apie jos praeitį davė tiktai 1969 m. ten esančio piliakalnio bei jo pa­pėdėje buvusios senosios gyvenvietės ar­cheologiniai kasinėjimai. Imbarės piliakalnis yra apie 4 km į pie­tus nuo Salantų miesto (Kretingos raj.), kairiajame Salanto upės krante, ties jo san­taka su…

Vienas rečiausių mūsų praeities pamink­lų. Praėjus šimtams metų po krikščio­nybės įvedimo — pagoniškos apeigos. Kas deginta ir aukota. Slapta nuo jėzuitų akies. Žemaitijos gyvenvietę Mosėdį galima pa­vadinti akmenų karalyste. Čia gydytojas V. Intas įsteigė akmenų muziejų. Šio unika­laus muziejaus kolekciją sudaro įvairaus di­dumo, įdomių formų gamtiniai akmenys. Daug tų akmenų…

Lietuvos pilys – tai nebylūs mūsų tautos didybės, kovų ir ištvermės liudininkai. Nuo ankstyvųjų medinių tvirtovių iki didingų mūrinių bastionų – jos ilgus šimtmečius saugojo šalį nuo priešų, o jų kuoruose degė amžina ugnis už laisvę. Šiame pasakojime leiskimės į kelionę per pilių istoriją – nuo jų atsiradimo ištakų iki…

Gargždai – tai ne šiaip miestelis prie Minijos, o gyvas istorijos liudytojas, kurio kiekviena gatvė, kalva ar lauko pavadinimas mena kovas dėl laisvės, prekybos klestėjimą ir nepalaužiamą žemaičių dvasią. Čia praeitis alsuoja šalia – piliakalniuose, senkapiuose, buvusio dvaro griuvėsiuose ir senųjų gatvių vingiuose. Leiskis į kelionę, kur kiekvienas žingsnis tampa…

Anykščių padavimai – tai gilus žvilgsnis į kalvų, upių ir piliakalnių alsavimą, kuriame dar tebešlama senųjų laikų atgarsiai. Tai pasakojimai apie bajorą Nykštį, karalių Mindaugą, devynis narsius brolius, liūdinčią martelę Oną ir paslaptingai pradingusį Vorutos pilies didingumą. Kur dabar grikiai žydi ir kanapės bręsta, kažkada stūksojo tvirtovė, kurioje saugoti valstybės…

Šatrijos žinyčia – tai ne vien kalnas, bet šventovė, kurioje dar prieš šimtmečius plazdėjo Perkūno aukuro ugnis, o žemaičiai stojo į „strošną disputą“ su Vytautu dėl savo dievų, kalbos ir papročių. Šio kalno viršūnėje šmėkščioja senųjų raganų šešėliai, o po samanotais akmenimis aimanuoja rūpintojėliai. Tai vieta, kur gyva senoji dvasia,…

Platelių paslaptis – tai ne tik ežero gelmėse pradingusio tarno Gervazo šauksmas, bet ir išdidžios grafaitės, dykaduonės Zifrinos, likimas, giliai įsirėžęs į liaudies atmintį. Ežero bangose tebešvytuoja jos pažado ženklas – deimanto šukos, o saloje šiurpiai ošia vėjai, tarytum primindami prabangos, išdavystės ir neteisybės laikus. Tai legenda apie meilę, puikybę…

Medvėgalio pilis – didingiausia Žemaitijos tvirtovė, apie kurią pasakojama su virpuliu širdyje. Jos aukštumoje ne tik stūksojo žemaičių galybės simbolis, bet ir skambėjo dainos apie nepalaužiamą tautos dvasią, apie meilę tėvynei, laisvei ir savo dievams. Šioje vietoje, kur kalnas kilo iš žmonių maldų ir kraujo, legendos gyvos iki šiol –…

Lietuviškasis Stonehenge – taip galėtume pavadinti netikėtai Kretingos ganykloje atrastus paslaptingus akmeninius statinius. 1924-ųjų pavasarį iškasti tvarkinga tvarka sudėti, žmogaus ranka apdoroti akmenys – trikampės ir keturkampės piramidės, konusai, stulpakmeniai – primena senovines alkvietes, aukurus ar net mitologines šventoves. Iš pirmo žvilgsnio – tik keistų formų akmenys molingoje žemėje, tačiau…

Višpilis – ne vien piliakalnis. Tai gyvas praeities atgarsis, kur dūzgia padavimai, šnabžda žemė ir naktimis, sako, išeina baltoji karalaitė – užburta, laukianti išvaduotojo. Čia, ant šios aukštos Jurbarko kalvos, kryžiuojasi tikrovė su pasaka, istorija su mitologija, o kiekvienas žingsnis viršūnėje tampa tarsi žvilgsnis į tautos sielą – drąsią, išdidžią,…

Alko akmenys – tai senosios lietuvių pasaulėjautos atspindys akmenyje. Tylūs, dažnai pamiršti lauko milžinai byloja apie laikus, kai ant jų buvo aukojama dievams, tikėta jų galia gydyti, saugoti, bausti. Nors mokslas dar tik bando įminti šių akmenų prigimtį ir tikrąją paskirtį, liaudis juos išsaugojo padavimuose, kryžiais pažymėjo, maldomis pagerbė. Alkvietės,…

Naglio kalno legenda – tai paslaptinga, jausminga ir įkvepianti sakmė apie meilę, pasiaukojimą ir stebuklingą gamtos jėgą, gynusią žemaičių žemę nuo pavergėjų. Ši istorija veda mus į senąjį pajūrį, kur dvasia Miškinis ir gražuolė Ritelė susitiko lemtingoje kovoje už savo tėviškę, o jų meilė – tokia stipri, kad pakeitė istorijos…