Autorių archyvai: Donatas

Senovės paslaptys Neries ir Šventosios upių santakoje Senovės paslaptys Neries ir Šventosios upių santakoje. Graži Neries upė, graži ir Šventoji! Šviesia ir šalta vaga vingiuoja jos tarp kalnų kalnelių, miestų miestelių ir nebesuskaitomu plačios Lietuvos kaimų. Skaisčios bangos liūliuoja dainuoja ar ir potylomis su aukštais krantais šnibždasi. O krantas, tamsiu…

Nuotrauka: Kauno pilis po restauracijos. Kaunas, 1961 m. Autorius: Stanislovas Lukošius. Negatyve fiksuojama Kauno pilis po restauracijos. Dvidešimto amžiaus septintajame dešimtmetyje pilies pietryčių bokštas fragmentiškai restauruotas ir buvo pritaikytas Vytauto Didžiojo karo muziejaus reikmėms. Pilies bokšte buvo įrengta ekspozicija, kurioje miestiečiai ir svečiai galėjo susipažinti su pilies archeologinių tyrinėjimų radiniais,…

Paveikslas: Rudaminos piliakalnis. Pirmame plane – užsėti laukai, toliau piliakalnis su keletu medžių. Kairėje prie piliakalnio – sodyba, už jos – kalvelė, apaugusi medžiais. Horizonte plyti miško juosta. Autorius: Antanas Žmuidzinavičius 1954 m. © Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Dzūkų kraštas. Jo gamta ir senovės liekanos Ek, Lazdijai. Mažiausia…

Nuotrauka: Piliakalniai vadinami „Pilis“, „Kartuvių kalnas“ ir „Varpinyčios kalnas“. Už dviejų eglių, tolumoje, pievoje, matomi trys vienas šalia kito esantys piliakalniai. Artimiausias ir tolimiausias apaugę retais krūmokšniais. Autorius: Balys Buračas XX a. 3 deš. – XX a. 4 deš. © Vytauto Didžiojo karo muziejus Grūžių apylinkės kalneliai Mūsų kalnai. Čia…

Paskutinioji žemaičių kova Paskutinioji žemaičių kova. Sunkios kovos dar Lietuvą laukia. Sunki jos padėtis. Iš kelių pusių priešų apsupta, iš kitų draugų ji neranda. Tačiau nepasiduoda, nes nerasdama paspirties už savo sienų, ieško jų ne svetur, bet savyje. Ne visados suranda, bet turi surasti. Suras. Nes tokia padėtis Lietuvai ne…

Nuotrauka: Iš pasivaikščiojimų po Darsūniškio apylinkes. Autorius: Donatas Greičiūnas Darsūniškis Darsūniškis turbūt yra gana senas miestelis, nes nūdien raštuose niekur nepažymėti jo įkūrimo metai. Tik žinome, kad kryžeiviu metraščiuose jis pavadintas „Dirsunen”. Darsūniškis istorijos įvykiais pasižymi, būtent senovėje būta čia didelių medinių rūmų ir tvirtovės. Keistučiui viešpataujant Lietuvoje, čia 1381…

Nuotrauka: Raginėnų piliakalnis iš pietryčių pusės. Autorius: Balys Buračas 1930-07-03. © Lietuvos nacionalinis muziejus Versta iš lenkų kalbos Gera piūtis Lietuviai, Lietuvių kraštas! Tuojau atsimenu Raudonosios paupio ateivių pasaką del šalies kviečių derlingumo: užtenka šiek tiek papurinti žemę, ir toji žemelė laimiais grūdais atsimokanti. Toks dėkingas dirvožemis senovės tyrinėtojui yra…

Nuotrauka: „Pasvalys”. Autorius: Kazys Lukšys XX a. 3 deš. – XX a. 4 deš. © Lietuvos nacionalinis muziejus Mūsų žemė Kiek senovinių įvairių amžių ir erų daiktų atsitinka rasti Lietuvos žemėje! O kas dar joje paslėpta, žmogui nežinoma. Archeolagai, remdamiesi mokslu ir jo daviniais, žemes sudėtimi sprendžia. Tačiau stigdami atsidėjusių…

Paveikslėlis: „Veliuona prie Nemuno”. Autorius: Napoleonas orda, XIX a. II p. © Lietuvos nacionalinis dailės muziejus Viena žymiausių mūsų praeities vietų. Veliuona Nemuno pakrantyj, Kauno apskrityj yra senovės miestelis Veliuona. Žiloj senovėj lietuviai čia degindavę aukas vėlių (dūšių) globėjai deivei Veliuonai. Ši vieta mūsų istorijoj turėjo labai didelės visai Lietuvai…

Nuotrauka: Švėkšnos centras. turgaus aikštė, XX a. pr. © Šilutės Hugo Šojaus muziejus Švėkšna. Ne pro šalį butą arčiau pažinti Svėkšnos apylinkę, senovės liekanas, kuriomis ji gali drąsiai konkuruoti su Dainavos šalimi. Daugybė piliakalaių rodo, kad čia senovėje gyventa drąsių žemačių, kurie savo krūtine dengė lietuvą nuo priešų užpuolimo. Beveik…

Nuotrauka: Alantos apylinkės. Tolumoje Verpeto kalnas dar kitaip Blindos kalnu vadinamas . © Donatas Greičiūnas Mes pripratom prie to, kad mus istorijos mokina iš knygų. Apie savo praeitį sužinome mokyklos suole sėdėdami tarp keturių sienų, iš mokytojo lūpų gaudydami žinias apie mūsų senovę. Tačiau kiekvienas papratęs mąstyti suaugęs žmogus daug apie…

Iš 1882 m. Sausio mėn. „Istoričeskij viestnik” ir „Niva” Nr. 48; beto, iš velionies Z. Zaleskio rankraščių. Raudonės pilis buvo įsteigta anais laikais, kada Teutonų ordenas pradėjo pulti Lietuvą, neva norėdamas apkrikštyti ją, iš tikrųjų, norėdamas tiktai užgrobti Lietuvos žemelę ir pavergti mūsų prabočius. Tie puolimai tęsėsi tol, kol Lietuvos…