Kategorijų archyvai: Alytaus apskritis

Alytaus apskritis – tai ne tik pietinė Lietuvos teritorija ar administracinis vienetas – tai Dainavos širdis, senosios Dzūkijos gyvastis, kur dar gyva žemės atmintis, o pušynų tyloje alsuoja senųjų dievų ir protėvių dvasia. Tai kraštas, kuriame gamtos didybė susipina su giliais mitologiniais sluoksniais, o kiekvienas piliakalnis, ežero pakrantė ar pelkė gali tapti kelrode žvaigžde tiems, kurie ieško prigimtinės kultūros ženklų.

Miškingiausias Lietuvos regionas, kurį daugiau nei 44 proc. teritorijos dengia girios – nuo Dainavos šilo iki Kapčiamiesčio girių, nuo Punios šilo iki Čepkelių raistų – tarsi skydas saugojo nuo svetimųjų, o kartu – globojo ir formavo vietos žmonių pasaulėjautą. Čia nuo seno buvo gyvos pagoniškos apeigos, gerbiami medžiai, upės, šaltiniai, o kiekviena kalva galėjo būti dievų buveinė. Net ir krikščionybės laikais dzūkai išlaikė pagarbą protėvių papročiams – apeigoms, dainoms, šventėms, audiniams, žemei.

Alytaus apskritis apima penkias savivaldybes – Alytaus miesto ir rajono, Druskininkų, Lazdijų bei Varėnos – visas jos tarsi atskiri kraštovaizdžio pasakojimai. Vienur tai Nemuno ir Merkio santakos stebuklas, kitur – ežeringos lygumos su archajiškais kaimais, trečiur – aukštumos, kur slypi senieji piliakalniai ir pradingę šventkalniai. Čia stūkso Merkinė – istorijos ir dvasios kalva, Perloja – Vytauto didžiojo paminklo sargybinė, Zervynos – gyvas etnografinio kaimo paminklas. O kur dar mitais apipintos vietos – Liškiavos šventvietė, Švendubrės akmuo, Žuvinto biosferos rezervatas, tarsi gyvoji senųjų laikų gamtos šventykla.

Ši apskritis – tai Dzūkija, vardas, kuris neatsiejamas nuo giliausių mūsų dvasinių šaknų. Nuo XIX a. žinomas kaip regionas su savitais kalbiniais bruožais, išskirtine architektūra, giedojimo tradicijomis ir švelniu dzūkišku tarmės skambesiu. Tai kraštas, kur net žodis „grybauti“ turi kultūrinį svorį, o uogos – ne vien derlius, bet ir apeiga.

Alytaus apskrities žemė išlaikė šimtmečių ritmą – čia gyva natūrali gamtos kaita, čia aidi liaudies dainos, čia dar galima sutikti senąją pasaulėjautą – ne muziejuje, bet gyvame gyvenime. Net herbas liudija apie apskrities karingą, tačiau dvasinį charakterį – šarvuotas karys su baltą skydą primenančia simbolika byloja apie stiprybę ir kilmę, apie saugojimą ir gilią istorinę atmintį.

Svetainės VietosDvasia.lt kontekste Alytaus apskritis – tai neatsiejama dvasinio Lietuvos žemėlapio dalis. Čia glūdi viena tankiausių mitologinių sanklodų Lietuvoje – nuo pasakojimų apie milžinus, laumes ir dievaičius iki šventų giraičių, alkakalnių ir dubenuotų akmenų. Tai ne tik vietovės, bet ir dvasiniai kraštovaizdžiai, kur galima patirti giluminį ryšį su žeme, laiku ir savastimi.

Keliaujant apskrities takais – ar tai būtų Nemuno vingis, ar Merkio šlaitas, ar ežero ramuma – atsiveria galimybė pajusti tai, kas seniai pranykę daugelyje kitų vietų: baltiškąją pasaulėjautą, kurioje žmogus – ne virš gamtos, bet joje ir su ja. Tai – Dainavos dvasia.