Laima Nakaitė "Žvilgsnis į Merkinės archeologinius paminklus" // Merkinė 1970 m. p. 21-28. Jau XIX a. pabaigoje Merkinės apylinkių archeologiniai paminklai patraukė tyrinėtojų dėmesį. Z. Gliogeris savo etnografinių bei archeologinių kelionių metu surinko medžiagos apie akmens amžiaus paminklus. Ypač daug pasidarbavo V. Sukevičius. Merkinės apylinkėse jis atrado daugelį akmens amžiaus…
Peržiūrėti daugiauR. Sadauskas "Merkinė // Nuo pilies ant pilies 1938 m. p. 19-23; Į kurį tik piliakalnį beužkopsi, pirmiausia, to nė neketinęs, plačiai ir atidžiai apsidairai. Ir pagalvoji… Apie ką – net sunku pasakyti. Greičiausiai apie juos, tuos tolimus mūsų protėvius, jau kadais kas po šios žemės kelionės dausose besiilsinčius. Tai…
Peržiūrėti daugiauJ. Totoraitis „Liškevos piliakalnis ir Vokės raganos“ // Tauta ir žodis 1909 m. Knyga II, p. 204-208. Seinų pav., Suv. gub., ant Nemuno kranto yra bažnytkiemis [su_tooltip text="Apie Liškiavą ir jos istoriją Polujanskl. „Wędrowki po gub. Augustowskiej“; p. 232 – 249. (B.)." background="#5a5a5a" font_size="11"] Liškiava.[/su_tooltip] Kitąsyk čionai buvo dominikonų klioštorius,…
Peržiūrėti daugiauUžrašė prof. V. Krėvė Mickevčius I Buvo Subartonyse labai turtingas žmogus NN. Jis patsai nežinojo, kiek pinigų turi, nors gyveno lobai išdykaudamas, daugel gėrė, gardžiai valgė ir kitus girdino ir vaišino. Švaistėsi pinigais, kaip kokis ponas. O tai buvo todėl, kad jam aitvaras pinigus daržinėn nešė. Tankiai žmonės matė, kaip…
Peržiūrėti daugiauV. Krėvė – Mickevičius „Padavimai apie Liškevą ir Merkinę" // Tauta ir žodis. – 1925, kn. 3, p. 321 – 333; Surinko prof. V. Krėvė Mickevičius. I Buvo trys broliai, dideli ir galingi karaliai. Vienas jų apsigyveno Liškevoj, kitas Merkinėj, trečias Punioj. Visi jie buvo stabmeldžiai; ir visi žmonės dar…
Peržiūrėti daugiauV. U. Sapniūnas "Varėnos smėlynuose" // Ateitis 1944 m. nr. 419, p. 3 Varėna, šiuo metu net dvi Varėnos, yra pietų vakarų Lietuvoje. Apaugusios abi Varėnos žiemą žaliuojančiais šilais, pušynais ir ėgliais — kadugiais. Varėnos apylinkės smiltingos, nederlingos, retokai apgyventos. Kaimų čia maža, atskirti jie vienas nuo kito didesniais nuotoliais…
Peržiūrėti daugiauJ. Ziminskas "Užmirštoji Kaniava ir jos praeitis" // Ateitis 1944 m. nr. 384, p. 5 Sritis tarp didžiulių girių: pietuose — Gardino, vakaruose — Varėnos ir šiaurėje — Rūdninkų, senovėje sudarė, šių dienų terminu tariant, stipriausią pietryčių Lietuvos tautinio atsparumo bunkerį, į kurį ištisais šimtmečiais suduždavo slaviškųjų tautų užmačios: iš…
Peržiūrėti daugiauB. Buračas „Perloja senovės prisiminimuose“ // Ateitis – 1944 m., Nr. 355, p. 3 Kur tyras Merkio vandenėlis tarp kalnelių pakalnėlių Dzūkijos smėlynais vingiuodamas teka ir nuo amžių nuo seniausių tyliai lietuvišką pasaką seka, ten senovėj stovėjo lietuvių pilis Perloja. Kur senovėj aukštųjų pilių būta, ten šiandien belikę tik kalneliai…
Peržiūrėti daugiauDainavos girios – Navasodų vienkiemyje – Praeitų laikų aidai – Nuostabios pilys ir griuvėsiai J. Gailius „Senovės praeities liudininkai“ // Ateitis. – 1943, Nr. 259, p. 3 Į Šiaurės vakarus nuo Merkinės dunkso didžiulė Subatonių giria. Šiukštu ir krupnu joje vėlų vakarą, o ir nykią, debesuotą dieną joje nejauku. Didžiulės,…
Peržiūrėti daugiauA. Navarackas „Senovės Merkinės stulpai ir jų likimas“ // Ateitis. – 1943, Nr. 255, p. 3 Šiaurinėje Merkinės pusėje, laukuose, dunkso du seni mūro stulpai. Vienas yra apie 0,5 km nuo miesto tarp vieškelio į Daugus ir plento į Varėną, antras — prie seno Kauno kelio Subartonių link už 1,5…
Peržiūrėti daugiauD. Verėnis „Raulo tvirtovė“ // Ateitis. – 1943, Nr. 240, p. 4 Varėna garsi šilais, gražiausiais Lietuvoje baravykais ir keliaujančiais smėlynais. Dažnas Varėnos apylinkes su jos smėlynais net šauniu vardu pavadina: tai Lietuvos Sachara! Sachara, gal ir ne Sachara, bet vis dėlto įdomi vieta. Įdomus, retai kur sutinkamas smėlis, visiškai…
Peržiūrėti daugiauKūrėjai ir visuomenė – Pakeliui į Subartonis – Gimtinėje pastogėje – Su rašytojo sesute, praeities atsiminimai J. Gailius „Vinco Krėvės – Mickevičiaus gimtinėje“ // Ateitis. – 1943, Nr. 199, p. 3-4 Kažkuris rašytojas yra pasakęs: „Gėrėdamiesi svetimų kraštų grožybėmis, dažnai nežinome, ką pas save turime“. Iš tikrųjų: literatūros istorikai (V….
Peržiūrėti daugiau











