Kauno žiedas. Nemuno ir Neries santakoje iškilęs Kaunas nuo seno traukė žmones ne tik dėl patogios gynybinės vietos ar prekybinių kelių sankirtos. Šį miestą supa savitas gamtos ir istorijos ratas – tarsi gyvas žiedas, kurį per tūkstantmečius suformavo upių slėniai, ledynų palikti sluoksniai, šaltiniai, durpynai ir mineralais turtinga žemė. Čia,…
Peržiūrėti daugiau
Kada balsas iš piliakalnių šaukė – tai 1928 m. leidinyje Karys publikuotas St. Butkaus straipsnis, persmelktas gyvo tautinės dvasios ir istorinės atminties alsavimo. Autorius, atsigręždamas į nelaisvės dešimtmečius, pasitelkia liaudies pasakas, padavimus ir sodžiaus žmonių liudijimus, kad parodytų – Lietuvos nepriklausomybės idėja niekada nebuvo užgesusi, ji ruseno tautos širdyje net…
Peržiūrėti daugiau
„Kauno senosios pilies pėdsakai“ – tai 1927 m. spalio 29 d. leidinyje Iliustruotoji Lietuva publikuotas Eduardas Volteris straipsnis, kuriame autorius, remdamasis metraščiais, istoriniais šaltiniais ir vietos atmintimi, mėgina atkurti senosios Kauno pilies – Kovpilės – likimą. Tai ne tik istorinis pasakojimas apie mūrų griūtį ir atstatymus, bet ir bandymas suvokti…
Peržiūrėti daugiau
Velykos Kaune 1362 m. – tai viena dramatiškiausių akimirkų Lietuvos istorijoje, kai šventinis pavasario metas virto krauju ir ugnimi paženklinta kova už valstybės likimą. Ankstyvas pavasaris, tušti panemunės kaimai ir budrios sargybos piliakalniuose liudijo artėjančią audrą – kryžiuočių žygį prieš Kauno pilį, vartus į Lietuvos gilumą. Čia susikirto ne tik…
Peržiūrėti daugiau
I Kauno miesto kilmė. Pilies griūvėsiai. Kaip atrodė Kaunas Vytauto laikais? Graviūros. "Kyburgo kelionė". XIX šimtm. romantikų vaizduojamasis Kaunas. Kaunas pradžioje XIX šimtm. Kauno panorama. Senojo miesto planas. Kaunas vysk. Valančiaus laikais.Maironio "Vytautas pas kryžiuočius" dramos 5-me akte vienas veikiamujų asmenų (Valenrodas), rodydamas ranka regyklos gilumon, sako: "Štai Kaunas -…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Kauno pilis po restauracijos. Kaunas, 1961 m. Autorius: Stanislovas Lukošius. Negatyve fiksuojama Kauno pilis po restauracijos. Dvidešimto amžiaus septintajame dešimtmetyje pilies pietryčių bokštas fragmentiškai restauruotas ir buvo pritaikytas Vytauto Didžiojo karo muziejaus reikmėms. Pilies bokšte buvo įrengta ekspozicija, kurioje miestiečiai ir svečiai galėjo susipažinti su pilies archeologinių tyrinėjimų radiniais,…
Peržiūrėti daugiau
Kauno pilies atsiradimas Yra išsiplatinusi nuomonė, kad Kauno pilis ne lietuvių statyta, bet ji kažkeno pastatyta toj vietoj, kame pirmučiausia lietuvių primityvė tvirtovė stovėjo. Gerbiamas Tadas Daugirdas, žinomas archeologas ir Kauno muziejaus prižiūrėtojas, man štai ką apie tai papasakojo: Kryžiuočiai savo tvirtovę (kurios liekanas mes dabar ir matome) statė ne…
Peržiūrėti daugiau
Kaunas – prie įtakos Nerio (Vilijos) į Nemuną. Vieta kur stovi Kaunas yr nepaprastai paveikslinga; nebereikalo ir dainius Mickeviče pamylėjo Kauno pakalnes ir apdainavo jas ant lyros stygų. Kaunas – tai vienas iš didžiausių ir seniausių Lietuvos miestų. Jis liudyja apie Lietuvos garbę, kuomet ji buvo galinga viešpatyste. Jo apšiupejusios…
Peržiūrėti daugiau
Kaunas karų sukūry iki Žalgirio mūšio. Kronikose ir šiaip dokumentuose Kaunas yra įvairiai rašomas: Kauen, Kauve, Cavonia, Cavno, Kovno, Kowna ir t.t. Miestas stovi Nemuno ir Neries santakoje tarp labai gražių apylinkių. Pats miestas iki šiol savo grožiu negalėjo pasigirti, bet apylinkės ne vienam suteikė daug malonumų. Paskiausiuoju metu Kaunas…
Peržiūrėti daugiau
Alkai ir alkvietės. Senovėje lietuviai garbindami savo dievus degindavo jiems aukas, kūrendavo amžiną ugnį ir t. t. Tos vietos, kur buvo deginamos aukos ir kūrenama amžina ugnis, buvo laikomos šventomis. Jos – dievų garbinamos vietos, kaip pažymi Lietuvių Literatūros Draugijos narys A. Tomas, daugiausia dominuodavo kalnų viršūnėse. Tokių kulto vietų…
Peržiūrėti daugiau
Eigulių didvyriai ir pabaisos. Prieš kelioliką metų Pažaislio valsčiaus ribose buvo dveji Eiguliai, du dideli ir savotiškai garsūs kaimai tarp Kauno ir Kleboniškių. Eiguliai II arba Aukštieji stovėjo ant kalno, arčiau VII forto rajono, o Eiguliai II arba Žemieji — pakalnėje, išsidriekę išilgai kairiojo Neries kranto. Nūnai II Eigulių jau…
Peržiūrėti daugiau
Dvejos kautynės dėl Kauno pilies Dvejos kautynės dėl Kauno pilies. Šios kautynės priklauso pirmajam mūsų istorijos laikotarpiui, kai Lietuvai teko atkakliausiai beveik pusantro amžiaus kovoti su kryžiuočiais. Daug buvo kautynių dėl Nemuno linijos pilių ir daug kartų Kauno pilis ėjo iš rankų į rankas, bet vis dėlto kalbamosios kautynės (1362…
Peržiūrėti daugiau