Nuo Kauno iki Rambyno tęsiasi vienas gražiausių ir prasmingiausių maršrutų, koki tik galima patirti Lietuvoje – tai kelias Nemunu, kuriame susipina gamta, istorija ir tautos atmintis. Šis maršrutas ne tik vilioja akį pakrančių kraštovaizdžiais, šimtmečius menančiais dvarais, bažnyčiomis ir piliakalniais, bet ir pasakoja apie mūsų protėvių gyvenimą, kovas, viltis ir…
Peržiūrėti daugiauKaunas karų sukūry iki Žalgirio mūšio. Kronikose ir šiaip dokumentuose Kaunas yra įvairiai rašomas: Kauen, Kauve, Cavonia, Cavno, Kovno, Kowna ir t.t. Miestas stovi Nemuno ir Neries santakoje tarp labai gražių apylinkių. Pats miestas iki šiol savo grožiu negalėjo pasigirti, bet apylinkės ne vienam suteikė daug malonumų. Paskiausiuoju metu Kaunas…
Peržiūrėti daugiauPanemunių grožis Vilkijos istoriniai paminklai. Palikęs Kauną, platus Nemunas tyliai vingiuoja vakarų link. Gražūs Nemuno krantų reginiai nuolatos keičiasi, mirga. Neseniai pasiliko Kauno santaka su baltais bažnyčių bokštais ir sena pilimi ir štai prieš akis Nevėžio santakos gražieji krantų skardžiai su Raudondvario pilies dantytais bokštais. Toliau antroje Nemuną pusėje raudonuoja…
Peržiūrėti daugiauAlkai ir alkvietės. Senovėje lietuviai garbindami savo dievus degindavo jiems aukas, kūrendavo amžiną ugnį ir t. t. Tos vietos, kur buvo deginamos aukos ir kūrenama amžina ugnis, buvo laikomos šventomis. Jos – dievų garbinamos vietos, kaip pažymi Lietuvių Literatūros Draugijos narys A. Tomas, daugiausia dominuodavo kalnų viršūnėse. Tokių kulto vietų…
Peržiūrėti daugiauIstoriniai apsaugos vartai Darsūnišky. Trakų apskrityje, dešiniame Nemuno krante, prie Liutikės upelio žiočių glūdi nedidelis, bet labai senas ir garsios praeities Darsūniškio miestelis. Važiuojant į jį Kruonio vieškeliu keleiviui pirmiausia krenta į akį keisto stiliaus senoviški vartai. Ant keturių mūro stulpų iškeltas stogelis, o po juo lyg kokia koplytėlė su…
Peržiūrėti daugiauEigulių didvyriai ir pabaisos. Prieš kelioliką metų Pažaislio valsčiaus ribose buvo dveji Eiguliai, du dideli ir savotiškai garsūs kaimai tarp Kauno ir Kleboniškių. Eiguliai II arba Aukštieji stovėjo ant kalno, arčiau VII forto rajono, o Eiguliai II arba Žemieji — pakalnėje, išsidriekę išilgai kairiojo Neries kranto. Nūnai II Eigulių jau…
Peržiūrėti daugiauDvejos kautynės dėl Kauno pilies Dvejos kautynės dėl Kauno pilies. Šios kautynės priklauso pirmajam mūsų istorijos laikotarpiui, kai Lietuvai teko atkakliausiai beveik pusantro amžiaus kovoti su kryžiuočiais. Daug buvo kautynių dėl Nemuno linijos pilių ir daug kartų Kauno pilis ėjo iš rankų į rankas, bet vis dėlto kalbamosios kautynės (1362…
Peržiūrėti daugiauAlkvietės ir alkakmeniai Alkvietės ir alkakmeniai. Kaip neaiški Lietuvos senovė, taip neaiški ir senovės lietuvių tikyba. Tikyba labiau, negu kiti dalykai, senovės istorikų svetimšalių klaidingai buvo suprasta ir aprašyta. Senovės lietuvių tikybai pažinti labai svarbios ir teikiančios daug medžiagos yra alkvietės. Lietuvoje alkviečių yra labai daug. Beveik nėra apylinkės, kur…
Peržiūrėti daugiauKelios istorinės Lietuvos vietos Prakalba Kelios istorinės Lietuvos vietos. Lietuvos istorija yra labai neaiški. Jos žinios tesiekia XIII, XIV šimtmetį, o kas ankščiau buvo, beveik visai nėra žinoma. Ir tos pačios žinios dažnai būna klaidingos, nes jas patiekė daugiausia svetimšaliai, kurie, nemokėdami lietuvių kalbos ir nežinodami jų papročių, nekartą iškraipė…
Peržiūrėti daugiauAlkvietės ir alkai – senovės lietuvių tikybos paminklai Alkvietės ir alkai – senovės lietuvių tikybos paminklai. Lietuvoje, yra daug vietų, žmonių alkvietėmis, alkakalniais, alkupiais vadinamų. Taip vadinamos vietos senovės lietuvių buvo skiriamos tikybiniam kultui. Čia senovėje lietuviai susirinkdavę bendriems aukojimams, maldoms, įvairioms apeigoms, kuriu nuotrupos dar ir dabar yra užsilikusios…
Peržiūrėti daugiauAriogala – piliakalnių kraštas Ariogala – piliakalnių kraštas. Kartu su senosios Lietuvos kunigaikščių didybe dingo ir Ariogalos garsas. Dubysos upės vanduo plūdo kaip plūdęs, tačiau laikas išgriovė pilis, apie kurias buvo kalbama nuo Baltijos krantų Iigi Maskvos ir dar toliau, ir išdildė būtųjų dienų žymes. Šiandien Ariogala atrodo kaip paprastas…
Peržiūrėti daugiauJonas Jonila Žilius „Libo Palemonas” // Palemonas ir jo padermė 1928 m., p. 10-11 Panemunės žemaičių padavimas. Iš užmario atvyko burininkai; atplaukę prie Dubysos žiočių, jie sužinojo, kad, plaukiant aukštyn, ant Dubysos besanti šventvietė, taigi iš džiaugsmo, radę kelią, ėmė giedoti: „Še, radom!“ — nuo ko ta vieta buvo pavadinta…
Peržiūrėti daugiau











