Kategorijų archyvai: Kauno apskritis

Ariogala – piliakalnių kraštas Ariogala – piliakalnių kraštas. Kartu su senosios Lietuvos kuni­gaikščių didybe dingo ir Ariogalos garsas. Dubysos upės vanduo plūdo kaip plūdęs, tačiau laikas išgriovė pilis, apie kurias buvo kalbama nuo Baltijos krantų Iigi Maskvos ir dar toliau, ir išdildė būtųjų dienų žymes. Šiandien Ariogala atrodo kaip paprastas…

Jonas Jonila Žilius „Libo Palemonas” // Palemonas ir jo padermė 1928 m., p. 10-11 Panemunės žemaičių padavimas. Iš užmario atvyko burininkai; atplaukę prie Dubysos žiočių, jie sužinojo, kad, plaukiant aukštyn, ant Dubysos besanti šventvietė, taigi iš džiaugsmo, radę kelią, ėmė giedoti: „Še, radom!“ — nuo ko ta vieta buvo pavadinta…

Nuotrauka: Piliakalnis. Raseinių apskritis. Ariogalos valsčius. Ariogalos miestelis. Balys Buračas 193(?) m. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka Jonas Jonila Žilius "Libo Palemonas" // Palemonas ir jo padermė 1928 m., p. 9-10 401-ais Viešpaties metais kilo Atila, pavadintas Dievo rykšte… Jis įėjo į Valakų žemę, prie Romos, o kunigaikščiai ir senatoriai,…

B. Buračas "Birštono piliakalnio karalaitė" // Jaunasis ūkininkas 1938 m. gruod., 8, p. 600 Birštonas daugeliui žinomas savo gy­domais mineraliniais vandenimis ir gra­žiomis vasarvietės apylinkėmis. Mažiau kam yra žinomos Birštono istorinės vietos, kurių čia yra net kelios. Žymes­nės yra šios: Vytauto kalnas, Vytauto krepastis, Ginkaus pilalė, Kernuvių kal­nas ir Žvėrinčiaus…

Kauno pilies griuvėsiai. © Kretingos muziejus R. Sadauskas „Kaunas" // Nuo pilies ant pilies 1938 m. p. 39-34; Kauno pilis yra bene seniausia iš visų mūsų protėvių statytų pilių. Daug senesnė ne tik už Kauno marias arba Laisvės alėją, – net už patį dabartinį Kauną vyresnė. Žmonėms kurtis, gyvenvietei statytis…

Z. Ivinskis "Didžioji 1336 m. tragedija Pilėnuose" // Trimitas 1939 m. nr. 50, p. 1216-1218. Kalbant apie karalių Gediminą, reikia dar sustoti ties jo santy­kiais su kryžiuočiais, kurie vis intensyviau ruošėsi pulti Lietuvą. Naujas ordino magistras Ditrichas von Altenburgas nuo 1336 m. pradeda savo didįjį spaudimą. Po keleriu metų pertraukos,…

B. Buračas "Akmeniu virtusi karalaitė" // Trimitas 1939 m. nr. 34, p. 831. Padavimas apie Jučionių akmenį Dešiniajame Nemuno krante, tarp didelių girių, Kulautuvos pu­šynuose, yra Jučionių kaimas. Kaimo pakluonės tankioje girioje sruvena versmingas Neriepos upe­lis, kūrime riogso žemėn įsmegęs Karalaitės akmuo. Žiūrint į jo iš­vaizdą, kai kam jis primena…

A. Vaidatonis "Dionizo Poškos tėviškėj" // Trimitas 1938 m. nr. 41, p. 993-994. Už Kryžkalnio, važiuojant didžiuo­ju Palangos vieškeliu, pervažiavus Ančios upę, yra nedidelis, vienkie­miais išmėtytas, Bardžių kaimas. Pro šią vietą pravažiuoja, šimtai vasaroto­ju, bet labai retas čia sustoja ir žino, kad už pusvalandžio kelio yra didžio­jo žemaičiu romantiko Dionizo…

Sudarytojas N. Vėlius „Milžinų didumas“ Skyrius Milžinai // Lietuvių liaudies pasakos. – 2010, p. 36; Seniau buvo labai didelių ir labai mažučių žmonių. Milžinai buvo tokie dideli, kad vienas pasiremdavo ant stogo viename kaime, kitas – kitame, ir taip kalbėdavosi. Arba ant žardo pasiremdavo. Žmogų jie pasikišdavo po pažasčia ir…

„Zapyškis“ // Legendos pasakoja, p. 35; Zapyškis – nedidelis miestelis rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 6 km nuo Kauno, – išsidėstęs dviem aukštais vaizdingame kairiajame Nemuno krante. Pirmas aukštas – miestelio senovė, Nemunas dažnai tekėdavo gyventoju kiemais, todėl gyvenvietė užkopė į „antrąjį aukštą". Tai viršu­tinė upės kranto terasa, vadinama Dievogala. Netoliese…

„Kėdainiai“ // Legendos pasakoja, p. 34; Kėdainiai — rajono savivaldybės centras. Miestas įsikūręs vidurio Lietuvos žemumos centre, ant Nevėžio upės krantų. Jo istorija skaičiuo­jama nuo 1372 m., kai Kėdainių vardas buvo pirmą kartą paminėtas Hermano Vartbergės „Livonijos kronikoje". Kėdainių istorija labiausiai susijusi su didikų Radvilų gimine, kurios nariai palaidoti evangelikų…

„Lyduvėnai“ // Legendos pasakoja, p. 33; Miestelis, išsidėstęs Dubysos upės pakrantėje, minimas nuo 1499 m. Lyduvėnai garsėja aukščiausiu ir ilgiausiu Lietuvoje geležinkelio tiltu, kuris buvo pastatytas 1919 m., kad traukiniai galėtu kirsti Dubysą. Tiltas paskelbtas technikos paminklu, jo ilgis 599 m, aukštis – 42 m. Lyduvds upeliuko krante stūkso Lyduvėnų…