Kategorijų archyvai: Kauno apskritis

Kauno apskritis – tai Lietuvos širdis, kur susitinka net keturi etnografiniai regionai: Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija. Ši įvairovė atsispindi ne tik kraštovaizdyje, bet ir senojoje baltų pasaulėjautoje, kuri čia išlikusi tiek piliakalniuose, tiek šventose giriose, tiek upių slėniuose.

Dar XIV a. Kauno kraštas minėtas kaip svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras. Nemuno, Neries ir Nevėžio slėniai buvo natūralūs keliai, jungę piliakalnių grandinę, kurioje budėjo mūsų protėvių kariai ir kur buvo aukojama dievams. Iki šiol Kauno apylinkėse išlikę šventvietes menantys objektai – nuo Nemuno kilpų iki piliakalnių, ant kurių kadaise degė amžinosios aukos.

Ypatingą dvasinę aurą spinduliuoja Kauno marių regioninis parkas – paslaptingais padavimais apipintas kraštovaizdis, kurio gelmėse slypi senieji kaimai, užlieti kuriant marias. Čia galima aplankyti Rumšiškių liaudies buities muziejų, kuriame atkuriama senoji lietuvių gyvensena, artima baltų tradicijoms. Nemuno kilpose, Dubysos ir Verknės slėniuose, taip pat Panemunių bei Krekenavos regioniniuose parkuose iki šiol jaučiama senųjų apeigų dvasia – šiose vietose šventinta ugnis, aukotos gėrybės žemei ir vandeniui.

Prienų ir Birštono apylinkės – Dzūkijos pakraštys – garsėja šventomis versmėmis ir gydomosiomis vietomis, kurias senovės lietuviai laikė deivių dovana. Kėdainių krašte, kuris nuo seno buvo derlingas žemdirbystės regionas, baltų bendruomenės saugojo derliaus deivei Žemynai skirtus alkus. Raseinių žemė, priklausanti Žemaitijai, mena kovų su kryžiuočiais laikus, kai piliakalniai buvo ne tik gynybos, bet ir šventumo vietos.

Kauno apskritį juosiantys parkai ir draustiniai – Nemuno kilpų, Dubysos, Kauno marių – yra tarsi gyvos baltų dvasios saugyklos. Kiekviename jų gali atrasti šventų akmenų, piliakalnių ar senųjų kaimų, kur tautosaka ir legendos pasakoja apie praeities dievus ir dievybes, apie žmogaus ir gamtos vienovę.

Šiandien Kauno apskritis – tai ne tik ekonominis ir kultūrinis Lietuvos centras, bet ir vieta, kur galima keliauti laiku, atrandant senąją baltų pasaulėjautą. Nuo didingų piliakalnių ir užburtų miškų iki šventų šaltinių bei Nemuno vingiais apipintų slėnių – čia kiekvienas keliautojas gali pajusti mūsų protėvių paliktą dvasią.

25Bir2022
Kauno pilies kasinėjimas

Autorius nenurodytas „Kauno pilies kasinėjimas“ // Trimitas. – 1925, Nr. 12, p. 373-377; Kada pilis statyta? 1000 metų atgal ji buvo viena stipriausių. XIII amžiuj ties jos sienomis gniužo plūstančių kryžiuočių bangos. Pilies išgriovimas. Aprašymas ką pily būdamas matė kryžiuočių kom­tūras. Teismas ir kalėjimas pily. Pilies akmenimi išgrįsta Kauno gatvės….

Peržiūrėti daugiau
Kategorijos Kauno miestas Kauno apskritis
21Bir2022
Kaunas

Vaižgantas „Kaunas“ // Trimitas. – 1924, Nr. 211, p. 22-24; Kas Kauno miestą yra įkūręs, autentiškai tepasako viena mi­tologija; būtent, ateivis iš Ro­mos, Lietuvos bajorų pradėtojo Palemono sūnus. „Ateiviai iš Romos“ — Vakarų Europos kul­tūra: tos vietos „bajorai“ — tos kultūros reprezentantai Lietuvo­je. Jie pirmiausia atsiranda — pa­nemunėje, arba palemunėje…

Peržiūrėti daugiau
Kategorijos Kauno apskritis Kauno miestas
12Geg2022
Istoriškieji Prienai

J. G. „Istoriškieji Prienai“ // Ateitis – 1944 m., Nr. 365, p. 3 Nemunas šiose vietose gausus kil­pų. Birštonas yra tik už 7 km į piet­ryčius, bet priemiesčiai ir be Birštono turi patogių paplūdimių ir sausų pušynų. Miestas yra prie Nemuno Suvalkijos pusėje, bet savo vieto­vaizdžiais mažai kur primena Suval­kijos…

Peržiūrėti daugiau
Kategorijos Prienų rajonas Kauno apskritis
16Bal2022
Dubysos slėniuose prie Ariogalos

A. Vilainis „Dubysos slėniuose prie Ariogalos“ // Ateitis. – 1943, Nr. 178, p. 6 Žemaičių plentu leidžiamės į puikųjį Dubysos slėnį. Oras švelnus. Padangėje plaukia lengvi debesėliai. Prieš akis nusitęsia ilga juosta pui­kūs padubysio reginiai. Štai, ten — pačiame Dubysos pakraštyje mirga vandenyje žalių krūmų šešėliai. Už jų slėnyje tęsiasi…

Peržiūrėti daugiau
Kategorijos Raseinių rajonas Kauno apskritis
14Bal2022
Raudondvario pilyje

V. Sapniūnas „Raudondvario pilyje“ // Ateitis. – 1943, Nr. 159, p. 3 Dangus pilkas. Vėjas padangėje veja lengvus debesis. Tačiau jie tik uždengia saulę. Žemės jie nedrėkina lietaus lašais. Pakelėse vis matyti vienas prie kito prisiglaudę priemiesčio namai. Jie nusidriekia beveik iki Raudondvario. Pastebima, kad kituomet Kauno miestas sparčiai augo….

Peržiūrėti daugiau
Kategorijos Kauno rajonas Kauno apskritis
28Kov2022
Kauno pilis

Tai vienas seniausių ir žymiausių kovų su kry­žiuočiais dalyvis ir liudininkas. Tačiau apie šios pilies įrengimus, be kai kurių metraščių duomenų ir poros XIX a. graviūrų bei XVIII – XIX a. sena­miesčio planelių, tiksles­nių žinių mažai turėta. 1930 m. nugriovus lūšnas, kurios buvo užgožusios pi­lies griuvėsius ir pašalinus apie 2…

Peržiūrėti daugiau
Kategorijos Kauno apskritis Kauno miestas