Kategorijų archyvai: Klaipėdos apskritis

„Mosėdis“ // Legendos pasakoja, p. 42-44; Miestelis šiaurinėje Lietuvos dalyje, 12 km į pietus nuo Skuodo, Mosė­dis dažnai vadinamas Žemaitijos turistine Meka: jis garsėja savo unikaliu akmenų muziejumi. Jau 1253 m. Mosėdžio geografinis pavadinimas mini­mas Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo dokumentuose dėl žemių dalybų. Legendos miestelio pavadinimą aiškina savaip. Apie…

„Palanga“ // Legendos pasakoja, p. 40; Palanga – kurortas prie Baltijos jūros, mūsų vasaros sostinė. Mieste į Baltijos jūrą įteka Šventosios ir Rąžės (Ronžės) upės. Pirmasis Palangos vardo paminėjimas susijęs su legendiniu pasakojimu apie danų karaliaus Valdemaro kariuomenės išsilaipinimą Palangoje 1161 m. Tik 1253 m. Palanga paminėta Vokiečių ordino kronikose….

A. Klumbys „Jomantų pilis“ // Trimitas. – 1928, Nr. 16, p. 533-538; Nr. 17, p. 566-570; I Tarp tamsiųjų miškų, neįbrendamų balų ir liūnu, ant srauniosios Ašvos kranto, kerpėmis ir samanomis apžėlusi, stovėjo aukšta ir stipri Jomantų pilis. Iš vienos pusės, ją rietė Telšena, iš kitų dviejų — gili ir…

A. Pleškys „Įpilties piliakalnis ir Alkos kalnas“ // Trimitas. – 1927, Nr. 1, p. 18-20; Beveik pačioje Šventosios ir Alkupio upės santakoje, už kokio šimto metrų nuo vieš­kelio einančio Liepojaus linkui, ant kranto dabartinio malūno kūdros, tarp tyrų lauktu stūkso nuogas, pasakingas, galingas se­nis milžinas, Įpilties piliakalnis. Iš. trijų pusių…

J. Mačiukiškis „Alkos kalnas“ // Trimitas. – 1926, Nr. 44, p. 1376-1377; Sunkiai užkopiamas milžinkalnis, apaugęs dagiais medžiais. Apsuptas nepereinamų pelkių ir upelio. Senovėje buvęs prabočiaus aukuras. Kryžiuočiai ji išgriovę, Pakalnėje daug didelių įvairiai ta­šytų akmenų. Seniau rusų kareiviai iškasę druskos. Netoli Mikytų kaimo Platelių valsč., piliečio A. Malakauskio žemėje…

Bylėkas „Kuršo Neringa“ // Trimitas. – 1922, Nr. 50, p. 26-29; – 1923, Nr. 121, p. 25-30; Nr. 122, p. 14-16; Nr. 123. p. 16-19; Plaukiant Nemunu į Klaipėdą, pasiekus Kuršo marių angos, skaisčią dieną tolimame horizonte virš vandenų matyti balzgani debesėliai. Plaukiant giliau į mares, iš už melsvos vandenų…

Bylėkas „Prūsų lietuvių padavimai“ // Trimitas. – 1922, Nr. 48, p. 14-17 Pasaka apie Rambyną Juodos godos slegiami traukėsi senųjų Prūsų dievai prieš galingą, nesulaikomai pirmyn besiveržiančią krikščio­nybės laviną. Jau vienos tik aukurų vietovės ir šventakalniai bepriminė jų senąją garbę. Nelaimė tam, kas drįstų jas ardyti ar naikinti; neišvengti tokiam…

Bylėkas „Prūsų lietuviai – pamariečiai“ // Trimitas. – 1922, Nr. 46, p. 11-16 Daugiausia senoviškumo yra išlikę pas kaimiečius laukininkus, gyvenančius Nemuno ir Gilgės paupiais, arčiau Kuršo marių. Dar šiandien žemose pamario lygumose paskardžiais tęsias didoki kaimai. Juose grynai lietuviška­me stiliuj gyvenamieji namai su šiaudų arba nendrių (tria­šių) stogais, gailiose…

J. Martijonaitis „Padavimas apie Krokų Lanką“ // www.silaineskrastas.lt – 2016 08 30 Nerasi mūsų tėviškėje kalnelio, nei upelio ir nei miškelio, apie kurį seni žmonės nebūtų žinoję visokiausių pasakojimų. Kaip gėlės mūsų pavasarį mūsų darželius puošdavo, taip puošdavo padavimai ir pasakos kiekvieną vietovę mūsų gimtajame krašte. Seneliai ir senelės žinojo…

K. Puida „Pamiršti kraštai. Palanga“ // Trimitas – 1921, Nr. 5, p. 12-15 Senovės laikų Palanga buvo vieninteliu Lietuvos uostu, pro kurį ji susisiekdavo su visu pasauliu ir pro kurį viso pasaulio pirkliai turėjo susinešimą su lietuviais. Jau graikų istorikas, Herodotas, mini savo istorijoje Palangą ir gintarą, kurio, matyt, anais…

A. Džiugas „Pro Apuolę“ // Ateitis. – 1943, Nr. 196, p. 6 Saulė svilinte svilina ir auksu geltonina laukų javus. Kelio smėlis karštas. Jisai dulka ir, menkiausio vėjelio pagautas, puola tiesiai į pra­kaituotą veidą. Ir kai įsileidi į slėnį, kur kunku­liuoja Luobos narsi upė, mielai su­stoji atsipūsti medžių pavėsy. Tankių…

Apuolės pilies paslaptį Amerikos lietuvis – rašy­tojas K. S. Karpavičius savo apysakose naudoja kaip argumentą, kad įrodytų, jog lietuviškoji giminė, kur­šiai, viena iš aisčių – baltų šeimos garbingiausioji tau­ta, jau prieš neatmenamus šimtmečius gyveno Baltijos jūros pakrantėje ir tokiu būdu turėdama langą į pasaulį galėjo senų seniausiuose laikuose pasinaudoti jūra…