Gandingos pilis. Plunges m. (Telsziu pav.) į Kulius važiůjant, ne toli vieszkelio, deszinēje, ties upēs Babrungos, matyti augsztas, nepaprastas kalnas. Isz kurios tiktai pusēs žiurētumei, kalnas iszrodo kaip laivas, ilsas po audru, į sziaurę atsuktas. Vadinasi Gondingos pilē, tů pacziu vardu, kaip aplinkinis sodžius. Seni žmones pasakoja, buk ju tēvai…
Peržiūrėti daugiauBabrungėnai – tai gilia praeitimi alsuojanti žemaičių sodyba, įsikūrusi ten, kur iš Platelių ežero išteka Babrungo upė. Šis kraštas ne tik sužavi gamtos grožiu – kalvotu reljefu, pušynais, ąžuolynais ir senaisiais malūnais – bet ir žadina vaizduotę pasakojimais apie milžinkapius, nugrimzdusias trobas ir geležies nenaudojusius pirmuosius ūkininkus. Kiekvienas kalnelis čia…
Peržiūrėti daugiauAlkvietės ir alkai – senovės lietuvių tikybos paminklai Alkvietės ir alkai – senovės lietuvių tikybos paminklai. Lietuvoje, yra daug vietų, žmonių alkvietėmis, alkakalniais, alkupiais vadinamų. Taip vadinamos vietos senovės lietuvių buvo skiriamos tikybiniam kultui. Čia senovėje lietuviai susirinkdavę bendriems aukojimams, maldoms, įvairioms apeigoms, kuriu nuotrupos dar ir dabar yra užsilikusios…
Peržiūrėti daugiauK. Baliūnas "Plungės gyvenimo vaizdeliai" // Sekmadienis 1939 m. nr. 39, p. 3; Nuotrauka: "Plungės klumpdirbiai " S. Petrauskas. Žemaičių muziejus "Alka". Legendarinis miestas. – Užkeikti lobiai požemiuose. – Rykštės už nelegalią meilę. – Jungtuvių priesaikos laužytojus plakdavo botagais. – Patricija ir plebėjai. – Mūsų ponas grapelis. – Bezprizornikai ir…
Peržiūrėti daugiauL. Kumštytis "Stanelių senovės liekanos" // Gimtasai kraštas 1943 m., nr. 1, p. 46-47; Kryžiočių ordino ir Kuršo vyskupo Henriko pietinių Kuršo žemių 1253 m. dalybų akte, srity, vadinamoje „Ceclis“, minima vietovė „Pytwe“ (žiūr. Lietuvių kalbos žodynas, II sąs. XCI lap. K. Būga). Toliau, tame pat žodyne, CXXIV lape, K….
Peržiūrėti daugiauB. Buračas "Girždutos kalno lobiai užkerėti" // Jaunasis ūkininkas 1938 m. gruod., 8, p. 600-601 Garsi žemaičių Giržduta, senovėje buvusi tvirta pilis ir garbinga šventvietė. Kalnas turi dvi viršūnes. Vienoje kalno viršūnėje, kurioje dabar žymu tik klampi bala, sako, buvusi pagonių alka. Vieta esanti užkeikta. Kai šventųjų ugnį krikščionys užgesino,…
Peržiūrėti daugiauLegendomis apipinta kalva – Šatrija dunkso netoli Luokės miestelio, rajono savivaldybės rytinėje dalyje. Šatriją sustūmė ledynas, jos viršūnė pakilusi 228,7 m virš jūros lygio, o santykinis aukštis ~ 50 m. Šatrija – vienas žymiausių archeologijos paminklų ne tik Žemaitijoje, bet ir Lietuvoje. Apie tai liudija gausūs archeologiniai radiniai: IX-XII a….
Peržiūrėti daugiauB. Buračas „Šatrija – Žemaičių šventkalnis“ // Trimitas. – 1931, Nr. 49, p. 972-974; Luokės valsčiuje, Telšių apskrityje, prie pat Pašatrijos kaimo, o kiek toliau yra ir upė Pašatrija, riokso plačiausiai žinomas Lietuvoje piliakalnis Šatrija. Vardo kilmė tikriausiai bus nuo žodžio šatrai, kaip žemaičiai vadina smulkius kuro medžius. Visiems žinoma,…
Peržiūrėti daugiauMačiukiškis „Pūkštos kalno paslaptis“ // Trimitas. – 1929, Nr. 17, p. 277-278; Senų žmonių padavimai Pūkšto kalnas didelis ir aukštas, yra Krokių kaimo lauke, Sedos valsčiuj. Senieji žmonės pasakoja, kad Tado Kosciuškos sukilimo metu (1794 m.) Pūkštos kalne buvo Lenkų Lietuvių kariuomenės stovykla. Kad kariuomenę rusai vogčiomis neapsuptų, buvusi pastatyta…
Peržiūrėti daugiauPilė – tai ne tik sala Platelių ežere. Tai žemaičių atmintyje gyva tvirtovė, paskendęs miestas, paslaptingas lobis giliausiame vandens taške ir šimtamečių ąžuolų ošime išlikusi istorija. Apsupta legendų, paukščių giesmių ir senų padavimų, Pilė iki šiol traukia lankytojus savo paslaptimi – čia kas žingsnis alsuoja praeitimi, o kiekviena medžio šaka,…
Peržiūrėti daugiauUžrašė Gamuro draugas „Gondinga“ // Trimitas. – 1921, Nr. 47, p. 22-26 Netoli Plungės yra Gondingos kaimas su to paties vardo plačiai apylinkei žinomu piliakalniu. Iš senolių pasakojimų matyti, kad senovėje Gondinga buvęs tvirtovės miestas ir vadinosi Goldinga. 14 amžiuje kilę dideli marai, nuo kuriu beveik visi Gondingos gyventojai išmirę,…
Peržiūrėti daugiauA. Vilainis „Plungėje“ // Ateitis. – 1943, Nr. 207, p. 7 Vaikščioju didžiuliame Plungės parke. Puikios alėjos, takai, tvenkiniai. Tokiu parku galėtų didžiuotis net kuris didesnis miestas. Tiesa, karo metu jis kiek mažiau prižiūrimas, tačiau savo grožio ir didingumo nėra nustojęs. Parkas buvo įrengtas XIX am. pradžioje. Todėl tada buvę…
Peržiūrėti daugiau











