Kategorijų archyvai: Telšių apskritis

K. Baliūnas "Plungės gyvenimo vaizdeliai" // Sekmadienis 1939 m. nr. 39, p. 3; Nuotrauka: "Plungės klumpdirbiai " S. Petrauskas. Žemaičių muziejus "Alka". Legendarinis miestas. – Užkeikti lobiai požemiuose. – Rykštės už nelegalią meilę. – Jungtuvių priesaikos laužytojus plakdavo botagais. – Patricija ir plebėjai. – Mūsų ponas grapelis. – Bezprizornikai ir…

L. Kumštytis "Stanelių senovės liekanos" // Gimtasai kraštas 1943 m., nr. 1, p. 46-47; Kryžiočių ordino ir Kuršo vyskupo Henriko pietinių Kuršo žemių 1253 m. dalybų akte, srity, vadinamoje „Ceclis“, minima vietovė „Pytwe“ (žiūr. Lietu­vių kalbos žodynas, II sąs. XCI lap. K. Būga). Toliau, tame pat žodyne, CXXIV lape, K….

B. Buračas "Girždutos kalno lobiai užkerėti" // Jaunasis ūkininkas 1938 m. gruod., 8, p. 600-601 Garsi žemaičių Giržduta, senovėje buvusi tvirta pilis ir garbinga šventvietė. Kalnas turi dvi viršūnes. Vienoje kalno viršūnėje, kurioje dabar žymu tik klam­pi bala, sako, buvusi pagonių alka. Vieta esanti užkeikta. Kai šventųjų ugnį krikš­čionys užgesino,…

Legendomis apipinta kalva – Šatrija dunkso netoli Luokės miestelio, rajono savivaldybės rytinėje dalyje. Šatriją sustūmė ledynas, jos viršūnė pakilusi 228,7 m virš jūros lygio, o santykinis aukštis ~ 50 m. Šatrija – vienas žymiausių archeologijos paminklų ne tik Žemaitijoje, bet ir Lietuvoje. Apie tai liudija gausūs archeologiniai radiniai: IX-XII a….

B. Buračas „Šatrija – Žemaičių šventkalnis“ // Trimitas. – 1931, Nr. 49, p. 972-974; Luokės valsčiuje, Telšių apskrity­je, prie pat Pašatrijos kaimo, o kiek toliau yra ir upė Pašatrija, riokso plačiausiai žinomas Lietuvoje piliakalnis Šatrija. Vardo kilmė tik­riausiai bus nuo žodžio šatrai, kaip žemaičiai vadina smulkius kuro me­džius. Visiems žinoma,…

Mačiukiškis „Pūkštos kalno paslaptis“ // Trimitas. – 1929, Nr. 17, p. 277-278; Senų žmonių padavimai Pūkšto kalnas didelis ir auk­štas, yra Krokių kaimo lauke, Se­dos valsčiuj. Senieji žmonės pa­sakoja, kad Tado Kosciuškos su­kilimo metu (1794 m.) Pūkštos kalne buvo Lenkų Lietuvių ka­riuomenės stovykla. Kad kariuo­menę rusai vogčiomis neapsuptų, buvusi pastatyta…

J. Mačiukiškis „Pilė“ // Trimitas. – 1926, Nr. 50, p. 1519-1523; Platelių ežeras yra iš visų ežerų garsiausias, gra­žiausias ir didžiausias Žemaitijoj, turįs apie 10 kv. kilometrų ploto. Jis yra garsus įvairiais iš gilios senovės padavimais Kran­tai jo labai išraižyti įlankomis. Jame yra daug gražių salų; jos yra apaugusios medžiais…

Užrašė Gamuro draugas „Gondinga“ // Trimitas. – 1921, Nr. 47, p. 22-26 Netoli Plungės yra Gondingos kaimas su to paties vardo plačiai apylinkei žinomu piliakalniu. Iš senolių pa­sakojimų matyti, kad senovėje Gondinga buvęs tvirtovės miestas ir vadinosi Goldinga. 14 amžiuje kilę dideli marai, nuo kuriu beveik visi Gondingos gyventojai išmirę,…

A. Vilainis „Plungėje“ // Ateitis. – 1943, Nr. 207, p. 7 Vaikščioju didžiuliame Plungės parke. Puikios alėjos, takai, tvenki­niai. Tokiu parku galėtų didžiuotis net kuris didesnis miestas. Tiesa, karo metu jis kiek mažiau prižiūrimas, tačiau savo grožio ir didingumo nėra nustojęs. Parkas buvo įrengtas XIX am. pradžioje. Todėl tada buvę…

A. Vilainis „Legendos ir pasakojimai apie Šatriją“ // Ateitis. – 1943, Nr. 190, p. 3 Įkopę į pačią kalno viršūnę, mato­me nusidriekusias kalvų juostas. Tarp jų kyšo žali sodybų medžiai, pačios sodybos, o kai kur laukuose — vienas kitas paklydęs, vienišas kryžius. Rytuose dunkso tamsiai mė­lynos žemaičių girios. Kažkur tolu­moje…

A. Vilainis „Mūsų tėviškės „Prie išnykusio Gondingos miesto“ // Ateitis. – 1943, Nr. 63, p. 3 Jau arti vidudienis. Lengvo vėjo supami vos vos siūbuoja nuogi krūmai. Senojo Gondingos piliakalnio šlaituo­se žaliuoja rugiai. Šalia jų tęsiasi krūmų juosta. Kai kurie medeliai ap­dengti iš rudens užsilikusiais paru­davusiais lapais. Paties piliakalnio viršukalnėje…