Kategorijų archyvai: Utenos apskritis

Molėtų ežerai Molėtų ežerai. Norėčiau papildyti savo straipsnį „Keliaukime upėmis ir ežerais“ aprašymu vieno nepaprastai įdomaus kelionių maršruto, kurio dalį šiomis dienomis perplaukiau kartu su kun. A. Sabaliausku, pasinaudojęs pono P. Petronio, Rašos dv. savininko, maloniu kvietimu aplankyti „Lietuviškąją Suomiją“. Utenos apskrity, už Malėtų miesto, ilga grandine eina dideli ir…

"Stebūklingas" Užpalių šaltinis "Stebūklingas" Užpalių šaltinis. Šventoji, taip saldžiai Bara­nausko apdainuota, vingiuojąsi pašlaite, smiltėtas kalnas aukštai iškilęs, rūpestingai saugo koply­čią. Prie koplytėlės čiurlena šalti­nis. Lengvi šios žiemos šalčiai jo neužspaudė, o gal jis visados čiurlena. Tai stebuklingas šalti­nis Krakula. Šv. Treybėj esą gau­sūs atlaidai, suvažiuoją iš visos apylinkės. Maldingi žmonės…

Vyžuonų priešistorė Vyžuonos – senųjų sėlių genčių pakraštys. Genčių, turėjusių pačių archaiškiausių gyvenimo būdo, ypač gamtos ir jos reiškinių garbinimo papročių. Kaip matome iš rašytinių šaltinių, taip pat senelių bei prosenelių pasakojimų, visa juos supanti gamta turėjusi paslaptingos, galingesnės už žmogų jėgos, tiesiogiai veikiančios savo reiškiniais. Tad natūralu, kad gamta…

Anykščiai — gražus ir nema­žas miestas, tikrai vertas to var­do. Dabar jame yra apie 4500 gy­ventojų, didžiausias Lietuvoje vy­no fabrikas, veltinių fabrikėliai ir daug kitokių pramonės įmonių. Graži, didinga mūro bažnyčia, dide­lis geležinis tiltas per Šventąją, ge­ležinkelio stotis, gražiai išgrįstos betono šaligatviais nuklotos gat­vės, centre daug gražių mūro namų. Į…

Anykščių apylinkė plačiai išsiplėtusi abipus Šventosios upės, savo kalnų kalneliais, šilais šileliais, garsių, tautos vyru; vysk, A. Ba­ranausko, J. Biliūno, A. Vienuolio gimtinėmis, graži ir įdomi kiekvienam lietuviui. Ne tik lie­tuviui — net ir svetimšaliui.1929 m. aplankęs Anykščius Leipcigo grafikos instituto prof. Buhe su savo studentais, net lietingu rudens me­tu,…

J. Str. "Užvinčių miškai." // Mūsų girios 1930 m. nr. 6., p. 52-54; Zarasų miškų urėdijoj, paliai pačią administracijos liniją tęsiasi didelis gražaus miško masyvas — Užvinčių miškai. Bendras miško plotas 4500 ha. suskirstytas į 81 kvartalą. Daugiausia pušynas su ma­ža priemaiša eglių ir dar mažesne minkštųjų lapuočių veislių medžių….

A. Tautavičius "Dubingių apylinkių archeologiniai paminklai" .. Dubingiai 1971 m., p. 27-38; Gražios Dubingių apylinkės iki šiol archeologų labai mažai tyrinėtos, mažai žinomi jų archeologiniai pamink­lai, nedaug ir į muziejus iš čia patekusių archeologinių radinių. Todėl seniausia šio Lietuvos kampelio praeitis tebėra mažai žinoma, tebelaukia savo tyrinėtojo. Dar negalime atsakyti…

Č. Kudaba "Dubingių apylinkių gamtos ypatumai" // Dubingiai 1971 m., p. 7-19; Dubingių apylinkės išsiskiria iš kitų dėl neįprastai ilgo, siauro, stačiašlaičio ir gilaus ežero, kuris čia nusi­tęsia iš vakarų į rytus. Geografinėje literatūroje tokio tipo ežerai vadinami rininiais (vok. Rinnensee), o lietu­viškai juos mėginama vadinti loviniais. Tokių ežerų Lie­tuvoje…

I. Butkevičius "Sodybos Ignalinos draustinio kaimuose" // Ignalinos kraštas 1966 m., p. 86-98; Nemažą miškingo ir ežeringo ANP dalį sudaro valstiečių gyvenvietės. Daugiausia tai gatviniai kai­mai, įkurti dar XVI a. valakų reformos metu. Jie dažniau­siai išsidėstę patogiose vietose tarp miškų, prie ežerų. Parko teritorijoje dėl įvairių sąlygų susiformavo dvejopi gat­viniai…

R. Batūra "Linkmenų pilis ir krašto ginyba XIII – XV a." // Ignalinos kraštas 1966 m. p. 34-42; Senovės Linkmenų krašto centras buvo 1373 m. rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėta Linkmenų pilis. Jos vietą tiek XIX a. istorikai, išleidę ir komentavę Kryžiuočių ordino kronikas, tiek vėlesni Lietuvos istorijos tyrinėtojai (H. Lov­mianskis)…

A. Tyla "Pirmosios rašytinės žinios apie Linkmenų apylinkes" // Ignalinos kraštas 1966 m., p. 22-33; Šio straipsnio tikslas — nustatyti, kada pirmą kartą rašyti­niuose šaltiniuose buvo paminėtos atskiros Aukštaitijos nacionalinio parko gyven­vietės, ir tuo būdu bent apytikriai spėti jų amžių. Pirmiausia, norint išryškinti parko teritorijos strategi­nę, ekonominę ir administracinę padėtį…

R. Rimantienė "Draustinio archeologiniai paminklai" // Ignalinos kraštas 1966 m., p. 16-21; Tuo tarpu dar sunku pasakyti, kada Ignalinos krašte pirmieji žmonės įkūrė savo sodybas. Tačiau naujajame akmens am­žiuje, t. y. III tūkstantmetyje pr. m. e., jiems šios apylinkės jau buvo pažįstamos. Tai rodo to laikotarpio akmeniniai kirvukai, rasti pavieniui…