Pėdsakai
straipsniuose, legendose, tautosakoje
Daugelyje čia publikuojamų straipsnių prisegtos ir vietovės apie kurias juose kalbama. Belieka tik perskaityti pateiktą informaciją, spausti ant vietovės ir atsidariusiame lange susirasti mygtuką „Rodyti kelią„.
J. G. „Istoriškieji Prienai“ // Ateitis – 1944 m., Nr. 365, p. 3 Nemunas šiose vietose gausus kilpų. Birštonas yra tik už 7 km į pietryčius, bet priemiesčiai ir be Birštono turi patogių paplūdimių ir sausų pušynų. Miestas yra prie Nemuno Suvalkijos pusėje, bet savo vietovaizdžiais mažai kur primena Suvalkijos…
Peržiūrėti daugiauB. Buračas „Perloja senovės prisiminimuose“ // Ateitis – 1944 m., Nr. 355, p. 3 Kur tyras Merkio vandenėlis tarp kalnelių pakalnėlių Dzūkijos smėlynais vingiuodamas teka ir nuo amžių nuo seniausių tyliai lietuvišką pasaką seka, ten senovėj stovėjo lietuvių pilis Perloja. Kur senovėj aukštųjų pilių būta, ten šiandien belikę tik kalneliai…
Peržiūrėti daugiauJ. N. „Ežeringieji Veisiejai“ // Ateitis – 1944 m., Nr. 352, p. 3 Veisiejai yra dzūkų miestelis už apie 12 km į šiaurę nuo Kapčiamiesčio ir maždaug tokiame pačiame atstume į rytus nuo Leipalingio reto gražumo ežeringoje vietoje. Miestelis nedidelis, jame gyvena apie 1500 žmonių. Jis medinis, gerokai apnaikintas gaisrų….
Peržiūrėti daugiauA. Tuskenis „Rubikių kaimas“ // Anykščiai. Krašto, kultūros, istorijos puslapiai – 1991, Nr. 1, p. 24-25 Mano gimtasis Rubikių kaimas išsiskyrė iš kitų kaimų – buvo įsikūręs labai gražioje vietoje, prie ežero, o svarbiausia tai, kad šio kaimo gyventojai buvo ramaus būdo, labai darbštūs, geri ūkininkai, labai mylėję ir branginę…
Peržiūrėti daugiauNuo seniausių laikų iki XX a. pradžios A. Verbickas „Anykščių praeitis“ // Anykščiai. Krašto kultūros, istorijos puslapiai – 1991, Nr. 1, p. 2-4 Legendinė miesto vardo kilmė. Nėra abejonių, kad Anykščių miestelis, įsikūręs Šventosios ir Anykštos santakoje, pavadinimą gavo nuo upėvardžio Anykštos. O šio upelio vardo kilmę žmonės susiejo su…
Peržiūrėti daugiauJ. Ziminskas „Iš Eišiškių praeities“ // Ateitis. – 1944, Nr. 340, p. 3 Eišiškių miestelis ligi keleto paskutiniųjų metų Lietuvos visuomenės daugumai tebuvo žinomas ne daugiau, kaip geografinis pietryčių Lietuvos žemėlapio taškas. Kaip ir daugelio kitų Lietuvos sričių, taip ir Eišiškių gausi turtingais istoriniais įvykiais praeitis, amžių bėgyje išnyko iš…
Peržiūrėti daugiauP. Ališauskas „Legendiniai Gelvonai“ // Ateitis. – 1944, Nr. 335, p. 3-4 Gelvonų miestelis yra Ukmergės apskrityje, apie 24 km į pietų pusę nuo Ukmergės. Miestelis teturi valsčiaus teises, ir jame gyvena apie 700 gyventojų. Gelvonų, labai gražios apylinkės. Gamtovaizdyje visur apstu miškų ir ežerų. Gelvonų valsčiaus ribose yra net…
Peržiūrėti daugiau„Kudirkos Naumiestis“ // Ateitis. – 1943, Nr. 334, p. 4 Kudirkos Naumiestis, kaip Virbalis ir Vištytis, priklauso prie pačių seniausių vietovių Suvalkijos paprūsėje. Jis, kaip ir minėtieji abu miesteliai, pradžią gavęs prieš apie keturis šimtus metų. Jo steigėja yra ta pati karalienė Bona, visą paprūsę nusagsčiusi miesteliais ir kaimais, tapusiais…
Peržiūrėti daugiauŽemaitijos kalneliai ir ežerėliai B. Buračas „Žvilgsnis į Kurtuvėnų apylinkes“ // Ateitis. – 1943, Nr. 331, p. 3-4 Nuo Šiaulių ligi Bubių šauna stygos tiesumu Joniškio — Tauragės plentas, kuris čia nutiestas 1836 — 1858 m. Ties Bubiais plentą perkerta sraunioji Žemaitijos upė Dubysa, kuri išteka iš Jonelaičių ežeriuko, netoli…
Peržiūrėti daugiauDainavos girios – Navasodų vienkiemyje – Praeitų laikų aidai – Nuostabios pilys ir griuvėsiai J. Gailius „Senovės praeities liudininkai“ // Ateitis. – 1943, Nr. 259, p. 3 Į Šiaurės vakarus nuo Merkinės dunkso didžiulė Subatonių giria. Šiukštu ir krupnu joje vėlų vakarą, o ir nykią, debesuotą dieną joje nejauku. Didžiulės,…
Peržiūrėti daugiauA. Navarackas „Senovės Merkinės stulpai ir jų likimas“ // Ateitis. – 1943, Nr. 255, p. 3 Šiaurinėje Merkinės pusėje, laukuose, dunkso du seni mūro stulpai. Vienas yra apie 0,5 km nuo miesto tarp vieškelio į Daugus ir plento į Varėną, antras — prie seno Kauno kelio Subartonių link už 1,5…
Peržiūrėti daugiauD. Verėnis „Raulo tvirtovė“ // Ateitis. – 1943, Nr. 240, p. 4 Varėna garsi šilais, gražiausiais Lietuvoje baravykais ir keliaujančiais smėlynais. Dažnas Varėnos apylinkes su jos smėlynais net šauniu vardu pavadina: tai Lietuvos Sachara! Sachara, gal ir ne Sachara, bet vis dėlto įdomi vieta. Įdomus, retai kur sutinkamas smėlis, visiškai…
Peržiūrėti daugiau