Pėdsakai

Pravažiuojant Druskininkų – Gardino plen­tu, negalima nesustoti prie puslankiu nutįsu­sio stataus šlaito briaunos ir atsigėrėti tais nuostabiais vaizdais, kurie atsiveria žiūrint į platų, gilų ir pelkėtą slėnį su besirangančia jame mėlyna Nemuno juosta. Tarp vienur ir kitur išsimėčiusių kauburėlių ir ežeriukų pa­sagų kiek akys užmato plyti neaprėpiama pievų platybė ir…

Tai vienas seniausių ir žymiausių kovų su kry­žiuočiais dalyvis ir liudininkas. Tačiau apie šios pilies įrengimus, be kai kurių metraščių duomenų ir poros XIX a. graviūrų bei XVIII – XIX a. sena­miesčio planelių, tiksles­nių žinių mažai turėta. 1930 m. nugriovus lūšnas, kurios buvo užgožusios pi­lies griuvėsius ir pašalinus apie 2…

Imbarės gyvenvietė minima rašytiniuo­se šaltiniuose jau 1253 m., tačiau išsames­nių duomenų apie jos praeitį davė tiktai 1969 m. ten esančio piliakalnio bei jo pa­pėdėje buvusios senosios gyvenvietės ar­cheologiniai kasinėjimai. Imbarės piliakalnis yra apie 4 km į pie­tus nuo Salantų miesto (Kretingos raj.), kairiajame Salanto upės krante, ties jo san­taka su…

Vienas rečiausių mūsų praeities pamink­lų. Praėjus šimtams metų po krikščio­nybės įvedimo — pagoniškos apeigos. Kas deginta ir aukota. Slapta nuo jėzuitų akies. Žemaitijos gyvenvietę Mosėdį galima pa­vadinti akmenų karalyste. Čia gydytojas V. Intas įsteigė akmenų muziejų. Šio unika­laus muziejaus kolekciją sudaro įvairaus di­dumo, įdomių formų gamtiniai akmenys. Daug tų akmenų…

Nors ir mylime savo Tėvynę, nors ir didžiuoja­mės jos praeitimi, bet dar mažai kas gali pasakyti, kad jau gerai žino savo Tėvynės ir gimtojo krašto praeitį. Mylėti gi Tėvynę galima tik ją pažinus! Kad plačiau supažindinus visuomenę su mūsų krašto praeitimi pateikiu čia kelius bruožus iš praeities artimiausiojo nuo Klaipėdos…

Buvo tai 1435 Ten, kur šiandien Šventosios ir Anykštos trikampyje įsikūręs Anykščių miestelis, pačioje aukštojoje vietoje, ant Kalitos kalno, kadai­se buvo didelis bajoro Nykščio dvaras, o netoliese kalnuose — jo saugo­ma pilis Voruta. Nors pilis buvo paslėpta kalnuose, ją dažnai užpuldinė­davo kalavijuočių būriai, atsibastę Šventąja iš jos aukštupio. Mat, pilies…

Šatrijos mistika šiandie – pasaka apie drąsu senelį ir skausmingus rūpintojėlius – žvilgsnis į Vilnių ir Tilžę – Tado Blindos namuos ir kapuos… „Kada pro Luokę ant Žarėnų bekeliausi, Neužmiršk sustabdyti arklių ir užlipt kalną aukščiausi” Šiais žodžiais didžios atminties Maironis pradėjo savo „Šatriją’’ prie apipuvusio staliuko tarp dvylikos milžiniškų…

Tai įsakyk man dabar – gyventi ar mirti? Seniai seniai, labai seniai, kai dar Lietuvą valdė nuožmūs grafai, ba­ronai ir kiti aukštieji ponai ir kai jie savo baudžiauninkus rykštėmis pla­kė ir mainė juos į šunis ir daiktus Platelių ežero Pilies saloje stovėjo prabangūs rūmai. Tuose rūmuose gyveno Platelių ir kitų…

Geriau laisviems mirti, negu pavergtiems gyventi! Profesorius L. Kšivickis, tyrinėjęs Lie­tuvos piliakalnius dar anais spaudos drau­dimo laikais, savo moksliniame veikale „Žemaičių senovė” apie Medvėgalį atsilie­pia taip: „Žemaičių kalnas Medvėgalis yra di­džiausias piliakalnis, kokį iki šiol esu kur nors matęs. Ši tvirtuma savo didumu ir tai­syklingumu lankytojui daro didelį įspūdį. Negali…

Šių metų pavasarį, (pasakojama apie 1924 m. laikotarpį) akmenų apdirbimo firmos „Granitas“ Klaipėdoje savininkas p. J. Šeputis, rink­damas Kretingos ganykloje akmenis aptiko įdomų reiš­kinį. Apkasęs ir nukėlęs iš vietos, vos matomą iš viršaus didoką, daugiau vieno ketvirtainiško metro pločio, akmenį, pastebėjo, kad po tuo didžiuoju ak­meniu giliau žemėje gulėjo dar…

Daug turime Lietuvoje gražių, senoviškų paliki­mų — piliakalnių. Daugis jų tik nedidelėje apylinkė­je yra žinomi, kiti po visą Lietuvą yra pagarsėję: pav., Džiugo piliakalnis ties Telšiais. Medvėgalio, Veliuonos ir kiti. Svarbūs ir brangūs senovės pamin­klai yra piliakalniai, daug įdomių praeities paslapčių slepiasi aukštose jų viršūnėse. Tačiau jų paslaptis gali pažinti…

Toli gražu neištirtoji Lietuvos praeitis, o ypač senovės lietuvių tikyba, sudaro mokslininkų tarpe daug įvairių nuomonių, spėliojimų ir išvadų, bet nežiūrint visų atliktų toje srity tyrinėjimų dar lieka nemažai neišrištų klausimų. Metraštininkų ir kronikininkų dažniausiai svetimtau­čių daviniai nedaug suteikia medžiagos senovės lietuvių tikybai pažinti, mažai paliesta ir folkloro medžiaga, liaudies…