Pėdsakai

J. G. „Istoriškieji Prienai“ // Ateitis – 1944 m., Nr. 365, p. 3 Nemunas šiose vietose gausus kil­pų. Birštonas yra tik už 7 km į piet­ryčius, bet priemiesčiai ir be Birštono turi patogių paplūdimių ir sausų pušynų. Miestas yra prie Nemuno Suvalkijos pusėje, bet savo vieto­vaizdžiais mažai kur primena Suval­kijos…

B. Buračas „Perloja senovės prisiminimuose“ // Ateitis – 1944 m., Nr. 355, p. 3 Kur tyras Merkio vandenėlis tarp kalnelių pakalnėlių Dzūkijos smė­lynais vingiuodamas teka ir nuo amžių nuo seniausių tyliai lietuviš­ką pasaką seka, ten senovėj stovėjo lietuvių pilis Perloja. Kur senovėj aukštųjų pilių būta, ten šiandien belikę tik kalneliai…

J. N. „Ežeringieji Veisiejai“ // Ateitis – 1944 m., Nr. 352, p. 3 Veisiejai yra dzūkų miestelis už apie 12 km į šiaurę nuo Kapčiamies­čio ir maždaug tokiame pačiame at­stume į rytus nuo Leipalingio reto gražumo ežeringoje vietoje. Mieste­lis nedidelis, jame gyvena apie 1500 žmonių. Jis medinis, gerokai apnai­kintas gaisrų….

A. Tuskenis „Rubikių kaimas“ // Anykščiai. Krašto, kultūros, istorijos puslapiai – 1991, Nr. 1, p. 24-25 Mano gimtasis Rubikių kaimas išsiskyrė iš kitų kaimų – buvo įsikūręs labai gražioje vietoje, prie ežero, o svarbiausia tai, kad šio kaimo gyventojai buvo ramaus būdo, labai darbš­tūs, geri ūkininkai, labai mylėję ir branginę…

Nuo seniausių laikų iki XX a. pradžios A. Verbickas „Anykščių praeitis“ // Anykščiai. Krašto kultūros, istorijos puslapiai – 1991, Nr. 1, p. 2-4 Legendinė miesto vardo kilmė. Nėra abejonių, kad Anykščių miestelis, įsikūręs Šventosios ir Anykštos santakoje, pavadinimą gavo nuo upėvardžio Anykštos. O šio upelio vardo kilmę žmonės susiejo su…

J. Ziminskas „Iš Eišiškių praeities“ // Ateitis. – 1944, Nr. 340, p. 3 Eišiškių miestelis ligi keleto paskutiniųjų metų Lietuvos visuomenės daugumai tebuvo žinomas ne daugiau, kaip geografinis pietryčių Lietuvos žemėlapio taškas. Kaip ir daugelio kitų Lietuvos sričių, taip ir Eišiškių gausi turtingais istoriniais įvykiais praeitis, amžių bėgyje išnyko iš…

P. Ališauskas „Legendiniai Gelvonai“ // Ateitis. – 1944, Nr. 335, p. 3-4 Gelvonų miestelis yra Ukmergės apskrityje, apie 24 km į pietų pusę nuo Ukmergės. Miestelis teturi vals­čiaus teises, ir jame gyvena apie 700 gyventojų. Gelvonų, labai gražios apylinkės. Gamtovaizdyje visur apstu miškų ir ežerų. Gelvonų valsčiaus ribose yra net…

„Kudirkos Naumiestis“ // Ateitis. – 1943, Nr. 334, p. 4 Kudirkos Naumiestis, kaip Vir­balis ir Vištytis, priklauso prie pa­čių seniausių vietovių Suvalkijos paprūsėje. Jis, kaip ir minėtieji abu miesteliai, pradžią gavęs prieš apie keturis šimtus metų. Jo stei­gėja yra ta pati karalienė Bona, visą paprūsę nusagsčiusi mieste­liais ir kaimais, tapusiais…

Žemaitijos kalneliai ir ežerėliai B. Buračas „Žvilgsnis į Kurtuvėnų apylinkes“ // Ateitis. – 1943, Nr. 331, p. 3-4 Nuo Šiaulių ligi Bubių šauna stygos tiesumu Joniškio — Tauragės plentas, kuris čia nutiestas 1836 — 1858 m. Ties Bubiais plentą per­kerta sraunioji Žemaitijos upė Duby­sa, kuri išteka iš Jonelaičių ežeriuko, netoli…

Dainavos girios – Navasodų vienkiemyje – Praeitų laikų aidai – Nuostabios pilys ir griuvėsiai J. Gailius „Senovės praeities liudininkai“ // Ateitis. – 1943, Nr. 259, p. 3 Į Šiaurės vakarus nuo Merkinės dunkso didžiulė Subatonių giria. Šiukštu ir krupnu joje vėlų vakarą, o ir nykią, debesuotą dieną joje ne­jauku. Didžiulės,…

A. Navarackas „Senovės Merkinės stulpai ir jų likimas“ // Ateitis. – 1943, Nr. 255, p. 3 Šiaurinėje Merkinės pusėje, lau­kuose, dunkso du seni mūro stulpai. Vienas yra apie 0,5 km nuo miesto tarp vieškelio į Daugus ir plento į Varėną, antras — prie seno Kauno kelio Subartonių link už 1,5…

D. Verėnis „Raulo tvirtovė“ // Ateitis. – 1943, Nr. 240, p. 4 Varėna garsi šilais, gražiausiais Lietuvoje baravykais ir keliaujan­čiais smėlynais. Dažnas Varėnos apylinkes su jos smėlynais net šau­niu vardu pavadina: tai Lietuvos Sachara! Sachara, gal ir ne Sachara, bet vis dėlto įdomi vieta. Įdomus, retai kur sutinkamas smėlis, visiškai…