Autorių archyvai: Donatas

Alkvietės ir alkai – senovės lietuvių tikybos paminklai Alkvietės ir alkai – senovės lietuvių tikybos paminklai. Lietuvoje, yra daug vietų, žmonių alkvietėmis, alkakalniais, alkupiais vadinamų. Taip vadinamos vietos senovės lietuvių buvo skiriamos tikybiniam kultui. Čia senovėje lietuviai susirinkdavę bendriems aukojimams, maldoms, įvairioms apeigoms, kuriu nuotrupos dar ir dabar yra užsilikusios…

Molėtų ežerai Molėtų ežerai. Norėčiau papildyti savo straipsnį „Keliaukime upėmis ir ežerais“ aprašymu vieno nepaprastai įdomaus kelionių maršruto, kurio dalį šiomis dienomis perplaukiau kartu su kun. A. Sabaliausku, pasinaudojęs pono P. Petronio, Rašos dv. savininko, maloniu kvietimu aplankyti „Lietuviškąją Suomiją“. Utenos apskrity, už Malėtų miesto, ilga grandine eina dideli ir…

Atėjo graži vasara. Jautrioje sieloje atbunda giliai paslėptas įgimtas keliavimo jausmas. Seniau šeimos ir tautelės keliavo naujų ganyklų savo gyvuliams ieškoti, vėliau ieškojo naujų kolonizacijai ar eksportui plotų. Kai visas Amerikas „atrado“, apkeliavo aplink „pasaulį“, žmonėms pasirodė EI mundo es poco — per mažas pa­saulis! Liko poliariniai kraštai. Kad ir…

Alantos apylinkių gamtovaizdžiai pasižymi įvairumu: daug gražių ežerų, upelių, kalnelių, slėnių, miškelių: yra archeologinių paminklų, pilkapių, randama akmens laikotarpio įrankių. Trumpiau kalbant yra viskas ko reikia įdomiam ir prasmingam žygiui pėsčiomis ir to visko čia tiek daug, kad per vienos dienos žygį neapeisi. Tad pirmam šių apylinkių tyrinėjimui pasirinkome teritoriją,…

„Stebūklingas” Užpalių šaltinis „Stebūklingas” Užpalių šaltinis. Šventoji, taip saldžiai Bara­nausko apdainuota, vingiuojąsi pašlaite, smiltėtas kalnas aukštai iškilęs, rūpestingai saugo koply­čią. Prie koplytėlės čiurlena šalti­nis. Lengvi šios žiemos šalčiai jo neužspaudė, o gal jis visados čiurlena. Tai stebuklingas šalti­nis Krakula. Šv. Treybėj esą gau­sūs atlaidai, suvažiuoją iš visos apylinkės. Maldingi žmonės…

Kryžių kalnas Kryžių kalnas. Paėjus plentu iš Šiaulių į Jo­niški kokį 10 km., nustebins ke­leivį nepaprastai keistas reginys. Pamatysime lyg mišką kryžių ant vieno dailiai supilto piliakalnio. Jis visas nustatytas aukš­tais mediniais kryžiais. Tai ne kapai, nes niekuomet čia niekas nieko nelaidojo. Čia statomi pa­minklai tik gyviesiems, kurie šio­kiu ar…

Ariogala – piliakalnių kraštas Ariogala – piliakalnių kraštas. Kartu su senosios Lietuvos kuni­gaikščių didybe dingo ir Ariogalos garsas. Dubysos upės vanduo plūdo kaip plūdęs, tačiau laikas išgriovė pilis, apie kurias buvo kalbama nuo Baltijos krantų Iigi Maskvos ir dar toliau, ir išdildė būtųjų dienų žymes. Šiandien Ariogala atrodo kaip paprastas…

Gelsvai žalioji Dzūkija Dzūkija V. Krėvės legendomis ir padavimais mums kaip iš pasakų išvogta. „Dainavos šalies padavi­mai“, „Šarūnas“, rodos, pasakė dau­giau, nekaip mes tikėjomės. Smiltingas, gelsvai nudarytuos plotuos, pušelėmis apsikaišęs Dzū­kijos kaimas pro mažus langelius žiūri į auksinius vikius ir lipšnias bulves. Tai dzūko pirmoji gyveni­mo paguoda, geriau, gyvenimo pa­grindas….

Palangos prašmatnybių istorija. Išaušo pavasaris. Atidarau lan­gą. Nesusivaldau. Spyna sužvan­ga, ir aš — Vytauto gatvėj. Saulėta. Apsižvalgęs pasuku į „Birutės“ medyną (vietos „lenkų“ „Tiškevičiaus parku“ vadinamą). Atsisėdu poilsio prieš pat „Lurdo“ „grotas“. Nors ne kartą čia ilsėjausi su džiaugsmo kupina širdim, bet šian­dien, jei būčiau išgalėjęs, būčiau maironiškai dainavęs. Ir…

Nerija. Visi girdėjome apie garsiąją dykumą Afrikoj — Sacharą. Tūks­tančius kilometrų dunkso smėlio plotai, pavojingi visiems, kas į juos nepasirengęs eina. Retos oazės dar primena, kad kažkada šioj vietoj būta derlingos žemės, miestų, kul­tūros… Keliaudamas mūsų gražiomis Kuršių Užmario kopomis, dažnai prisimeni Sacharą. Tik mūsų lietuviškoji dykuma yra miela ir…

Apuolė – mūsų senovės raktas. Maždaug prieš tūkstantį metų narsūs ir drąsūs vikingai sutarė ka­žin jau kelintą žygį į rytus, į žemes už jūros. Vadovaujami karaliaus Olavo, apie kurį vėliau skaldai dainas dai­navo ir sekė gūdžias pasakas, kuris dar ir šiandie minimas švedų pa­davimuose, vikingai susėdo į savo laivus, kaip…

Vyžuonų priešistorė Vyžuonos – senųjų sėlių genčių pakraštys. Genčių, turėjusių pačių archaiškiausių gyvenimo būdo, ypač gamtos ir jos reiškinių garbinimo papročių. Kaip matome iš rašytinių šaltinių, taip pat senelių bei prosenelių pasakojimų, visa juos supanti gamta turėjusi paslaptingos, galingesnės už žmogų jėgos, tiesiogiai veikiančios savo reiškiniais. Tad natūralu, kad gamta…