Autorių archyvai: Donatas

„Iš Medvėgalio istorijos“ // Legendos pasakoja, p. 93-94; Medvėgalis – ledyninės kilmės Žemaičiu aukštumos dvikuprė kalva, iškilusi 234,6 m virš jūros lygio. Aukštąją Medvėgalio kuprą žmonės dar vadina Kapiniu kalnu, nes jame XIX a. buvo laidojami vietiniai dvari­ninkai Bytautai. Mažesnioji kupra — piliakalnis, ant kurio stovėjo stipri žemaičių pilis, -…

„Salantai“ // Legendos pasakoja, p. 49; Salantai – tolimą praeitį menantis miestas, įsikūręs vaizdingose Salan­to upės pakrančių aukštumose, virš kurių kyla grakšti dvibokštė bažnyčia. Tiek miesto apylinkėse esantys archeologijos paminklai, tiek apie juos išlikę padavimai, legendos byloja, kad senovėje ši vietovė buvo svarbus pagoniško kulto centras. Erlos upės slėnyje iškilusioje…

„Kretinga“ // Legendos pasakoja, p. 45-47; Kretinga – miestas Lietuvos vakarinėje dalyje, rajono savivaldybės centras abipus Akmenos upės. Kretingos pavadinimas kildinamas nuo žodžio „kratyti“. Atseit senovėje, kai nebuvo gerų kelių, reikėdavo ge­rokai pasikratyti per akmenis, kol privažiuodavai miestelį. Legendiniu Kretingos įkūrėju laikomas gotų karalius Armonas, atke­liavęs IV a. nuo dabartinės…

Tauta ir Žodis – K., 1923, t. I p. 128; Netoli nuo Linkmenų pilutės yra piliakalnis ant ežero krašto, vadinamo Linkmenų, kur senovėje būta pilies ir aukota lietuvių die­vaičiams savo. Seni žmonės pasa­koja, jogei Zelekčiui (žalčiui) tų senybinių Linkmenų buvęs vardas Ligmanas, Vilniaus — Vilanas, o Rygos — Rygmanas. Vilanas…

„Baltijos jūra. Gintaras“ // Legendos pasakoja, p. 44-45; Gintarą pažinusios tautos daugelį amžių spėliojo, kas gi yra toji graži gamtos dovana, kaip ji atsirado. Kol mokslas nebuvo taręs apie gintarą tiesos žodžio, jos pagal savo gyvenamąsias sąlygas ir papročius kūrė apie jį įvairius padavimus bei mitus. Kai kurie pasiekė ir…

„Mosėdis“ // Legendos pasakoja, p. 42-44; Miestelis šiaurinėje Lietuvos dalyje, 12 km į pietus nuo Skuodo, Mosė­dis dažnai vadinamas Žemaitijos turistine Meka: jis garsėja savo unikaliu akmenų muziejumi. Jau 1253 m. Mosėdžio geografinis pavadinimas mini­mas Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo dokumentuose dėl žemių dalybų. Legendos miestelio pavadinimą aiškina savaip. Apie…

„Palanga“ // Legendos pasakoja, p. 40; Palanga – kurortas prie Baltijos jūros, mūsų vasaros sostinė. Mieste į Baltijos jūrą įteka Šventosios ir Rąžės (Ronžės) upės. Pirmasis Palangos vardo paminėjimas susijęs su legendiniu pasakojimu apie danų karaliaus Valdemaro kariuomenės išsilaipinimą Palangoje 1161 m. Tik 1253 m. Palanga paminėta Vokiečių ordino kronikose….

„Zapyškis“ // Legendos pasakoja, p. 35; Zapyškis – nedidelis miestelis rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 6 km nuo Kauno, – išsidėstęs dviem aukštais vaizdingame kairiajame Nemuno krante. Pirmas aukštas – miestelio senovė, Nemunas dažnai tekėdavo gyventoju kiemais, todėl gyvenvietė užkopė į „antrąjį aukštą”. Tai viršu­tinė upės kranto terasa, vadinama Dievogala. Netoliese…

„Kėdainiai“ // Legendos pasakoja, p. 34; Kėdainiai — rajono savivaldybės centras. Miestas įsikūręs vidurio Lietuvos žemumos centre, ant Nevėžio upės krantų. Jo istorija skaičiuo­jama nuo 1372 m., kai Kėdainių vardas buvo pirmą kartą paminėtas Hermano Vartbergės „Livonijos kronikoje”. Kėdainių istorija labiausiai susijusi su didikų Radvilų gimine, kurios nariai palaidoti evangelikų…

„Lyduvėnai“ // Legendos pasakoja, p. 33; Miestelis, išsidėstęs Dubysos upės pakrantėje, minimas nuo 1499 m. Lyduvėnai garsėja aukščiausiu ir ilgiausiu Lietuvoje geležinkelio tiltu, kuris buvo pastatytas 1919 m., kad traukiniai galėtu kirsti Dubysą. Tiltas paskelbtas technikos paminklu, jo ilgis 599 m, aukštis – 42 m. Lyduvds upeliuko krante stūkso Lyduvėnų…

„Rukla“ // Legendos pasakoja, p. 31; Rukla — gyvenvietė už 8 km į pietryčius nuo Jonavos, Neries kairiaja­me krante. Apie miestelio atsiradimą pasakojama graži legenda. Ruklos vardas siejamas su karaliaus Mindaugo sūnumi Rukliu. Senų senovėje didingame dvare gyveno kunigaikštis Ruklys. Jo dvaras dunksojo panerio aukštupyje tarp tankių šilų ir miškelių,…

„Garliava“ // Legendos pasakoja, p. 30-31; Garliavos gyvenvietė yra 8 km į pietus nuo Kauno centro, prie Kauno – Marijampolės, Kauno – Alytaus plentų. Per miestelį teka Jiesios kai­rysis intakas Maišys. Legenda pasakoja, kad kadaise šioje vietoje buvusios neįžengiamos pelkės. Vieną vakarą važiavo dvarininkas Juzefas Godlevskis (Juozapas Gadliauskas) ir įklimpo…