Autorių archyvai: Donatas

Punios piliakalnis 1976 (Julius Vaicekauskas; Lietuvos nacionalinis dailės muziejus) © epaveldas.lt R. Sadauskas „Punia // Nuo pilies ant pilies 1938 m. p. 24-28; „Ant aukšto kalno, tarp žalių girių, pas Nemunėlį, kaip milžinas galin­gas rankas į dangų aukštai kelia tvirtus kuorus sena Punios pilis. Dievų laiminta, milžinų statyta sena Punios…

R. Sadauskas „Merkinė // Nuo pilies ant pilies 1938 m. p. 19-23; Į kurį tik piliakalnį beužkopsi, pirmiausia, to nė neketinęs, plačiai ir atidžiai apsidairai. Ir pagalvoji… Apie ką – net sunku pasakyti. Greičiau­siai apie juos, tuos tolimus mūsų protėvius, jau kadais kas po šios žemės kelionės dausose besiilsinčius. Tai…

Dr. J. Remeika „Dravernos milžinas” // Kai dar amžina ugnis ruseno 1939 m. p. 156-158; Kartą gyveno labai stiprus milžinas. Jei kam reikėdavo padėti, jis mielai rodydavo sa­vo galią. Vieną dieną senas žmogus norėjo per Ma­rias pereiti ir Užmaryje pasirinkti malkų, kur augo puiki giria, bet nežinojo kaip. Tada krei­pėsi…

B. Kerbelytė „Drevernos kalnas” // Kai milžinai gyveno 1969 m. p. 21-22; Senovėje vienas milžinas, plačią ir gilią Drevernos upę užpilt besirengdamas ir jau kone pilną prijuostę smilčių prisižėręs, ant kietumos atsidūrė. Apsidairęs į mylios tolume gulinčias kopas, jis atsitiesęs tuoj prišaukė per marias savo prietelį, į jo darbą bežiopsantį,…

L. N. „Trakai. Galvės ežero salų vardai” // Vairas 1914 m. nr. 12, p. 18; Belankant Trakus š. m. gegužės 26 d. iš te­nykščio gyventojo teko sužinoti, jog Trakų ežere esą apie 35 salas (sako dar daugiau esą, bet ma­žos, neturinčios vardų). Nežiūrint to, kad mano vadovas buvo sulenkintas, nebemokąs…

L. Noreika „Palanga” // Vairas 1914 m. nr. 12, p. 2-6; Palanga senai garsi ir žinoma yra ir vietos valstiečiui Žemaičiui, ir išlepintam bajorui dvarininkui, ir svetimtaučiui, ypač len­kui, tik kiekvienam vis kitaip. Vieniems ji yra atminimais bran­gi, buvo ir yra plačiai apylinkei vieta, kurio­je buvo tik vienintelė lengviau pasiekiama…

B. Buračas „Padavimas apie Vilnių ir Nerį” // Trimitas 1940 m. nr. 26, p. 641; Prieš šimtus metų Vilniaus apylin­kė ūžė šlamėjo be galo ir be krašto žaliuojančiomis giriomis apaugusi. Anuomet dar nei Vilniaus miesto ne­buvo. Tenai tarp aukštų Panerių kal­nų buvo supiltas aukščiausias pilies kalnas ir pastatyta jame aukščiausioji…

Iš padavimų Ip. Cieška „Kur gimė krivių Krivis” // Trimitas 1940 m., nr. 19, p. 451-453; Mūsų poetas Maironis savo eilė­raštyje yra kvietęs keleivį, keliaujan­tį nuo Šiaulių pro Luokę, neužmiršti sustabdyti arklių ir užlipti ant Šat­rijos kalno. Poetui atrodė, kad Šatri­ja yra viena gražiausių mūsų šalies vietų. Tiesa, Šatrija graži,…

K. Paunksnis „Gedimino kalno pilis” // Trimitas 1940 m., nr. 1, p. 15-16; Lietuvos Didysis Kunigaikštis Ge­diminas ant stataus kalno Neries ir Vilnelės upių santakoje pastatė pilį ir rezidencija perkėlė iš Trakų į nau­jąją sostinę. Pakalnėje kiek vėliau pastatyta žemoji pilis ir apvesta aukštu mūru bei giliu grioviu. Kad apsaugotų…

Z. Ivinskis „Didžioji 1336 m. tragedija Pilėnuose” // Trimitas 1939 m. nr. 50, p. 1216-1218. Kalbant apie karalių Gediminą, reikia dar sustoti ties jo santy­kiais su kryžiuočiais, kurie vis intensyviau ruošėsi pulti Lietuvą. Naujas ordino magistras Ditrichas von Altenburgas nuo 1336 m. pradeda savo didįjį spaudimą. Po keleriu metų pertraukos,…

Dr. J. Remeika „Apstainių piliakalnis” // Ką kalneliai pasakoja 1939 m., p. 23-28. Ant Apstos upės kalno gyveno turtingas kuni­gaikštis. Jo išteklius buvo pasakiškas. Nieko ne­trūko jam: nei valgių, nei gėrimų, nei puikių gyvulių kūtėse ir gražiausių daiktų namuose. Nė vienas vargšas neišeidavo iš dvaro tuščiomis rankomis. Jam dievai padovanojo…

B. Buračas „Akmeniu virtusi karalaitė” // Trimitas 1939 m. nr. 34, p. 831. Padavimas apie Jučionių akmenį Dešiniajame Nemuno krante, tarp didelių girių, Kulautuvos pu­šynuose, yra Jučionių kaimas. Kaimo pakluonės tankioje girioje sruvena versmingas Neriepos upe­lis, kūrime riogso žemėn įsmegęs Karalaitės akmuo. Žiūrint į jo iš­vaizdą, kai kam jis primena…