Sunkiais keliais žengė lietuvių tauta į savo atgimimą, tačiau vedama vienos idėjos, vienos minties būti laisva, ji nepaklydo kryžkeliuose, nesustojo pusiaukelyje ir po sunkių vargų priėjo laimingą galą. Garbė nurodyti Lietuvai tautinį jos idealą ir kelius į jį teko daugiausiai "Aušrai" ir jos įkūrėjui, dar gyvam mūsų tautos patriarchui Jonui…
Peržiūrėti daugiau
Septynios istoriškos vietos – tai gyvas tiltas tarp entuziasto pastangų ir šiandienos paveldo tyrimų. 1909 m. Varšuvoje išleista Radziukyno knygutė apie Suvalkų „rėdybos“ piliakalnius, nors ir vietomis diletantiška, atspindi nepaprastai sudėtingomis sąlygomis atliktą pionierišką darbą: surinktą 32 piliakalnių medžiagą, sudarytą jų žemėlapį ir pastangą suvokti gynybinės sistemos logiką. Šiame pasakojime…
Peržiūrėti daugiau
Paveikslas: Rudaminos piliakalnis. Pirmame plane – užsėti laukai, toliau piliakalnis su keletu medžių. Kairėje prie piliakalnio – sodyba, už jos – kalvelė, apaugusi medžiais. Horizonte plyti miško juosta. Autorius: Antanas Žmuidzinavičius 1954 m. © Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Dzūkų kraštas. Jo gamta ir senovės liekanos Ek, Lazdijai. Mažiausia…
Peržiūrėti daugiau
Merkinė. Trakų pav., Vilniaus gub. ant krantų Nemuno, Merkio ir Stangos stovi Merkinės, miestelis vadinamas rusiškai ir lenkiškai Mereč. Gyventojų miestelyje apie 3000 abiejų lyčių, daugiausiai žydų, kurių rankose visa prekyba be-to yra dar ir viena lietuviška sankrova bet ji, kaip girdėti, baigia paskutines savo amžiaus dienas. Miestelis turi gana…
Peržiūrėti daugiau
Šarūno legenda Gilšės ežero paslaptis. Gražioje Dzūkijoj Merkinės valsčiuje netoli Subartonių kaimo yra neaukštas kalnas. Dzūkai jį vadina Šarūno kalnu ir dažnai eidami pro šitą vietą senesnieji dzūkeliai baimingai žegnojasi prisiminę kadaise buvusį galingą, bet kartu ir labai žiaurų Dzūkijos valdovą Šarūną, kuris gyveno ant šito kalno ir su šalies…
Peržiūrėti daugiau
Šarūno legenda Šarūno legenda. Padavimai ir dainos apie Šarūną yra vietinio pobūdžio. Tiek padavimai, tiek dainos yra surištos su vietomis — Balynu ir ežeru Gelovine; dainos, galima manyti, tai likučiai didelės epinės poemos, kuri, ilgai gyvenusi liaudies lūpose, vėliau tapo užmiršta, ir išliko iš jos tik vietos, labiau paveikusios žmonių…
Peržiūrėti daugiau
Gelsvai žalioji Dzūkija Dzūkija V. Krėvės legendomis ir padavimais mums kaip iš pasakų išvogta. „Dainavos šalies padavimai“, „Šarūnas“, rodos, pasakė daugiau, nekaip mes tikėjomės. Smiltingas, gelsvai nudarytuos plotuos, pušelėmis apsikaišęs Dzūkijos kaimas pro mažus langelius žiūri į auksinius vikius ir lipšnias bulves. Tai dzūko pirmoji gyvenimo paguoda, geriau, gyvenimo pagrindas….
Peržiūrėti daugiau
Romas Batūra "Merkinės pilis" // Merkinė 1970 m. p. 21-28. Garsios ir reikšmingos praeityje Merkinės seniausi rašytinės istorijos puslapiai atsiskleidžia XIV a. antrojoje pusėje — XV a. pradžioje, kovų su Kryžiuočių ordinu epochoje. Pagrindiniai šaltiniai to laikotarpio Merkinės, jos pilies istorijai nušviesti yra kryžiuočių XIV a. pabaigos Vygando Marburgiečio ir…
Peržiūrėti daugiau
Laima Nakaitė "Žvilgsnis į Merkinės archeologinius paminklus" // Merkinė 1970 m. p. 21-28. Jau XIX a. pabaigoje Merkinės apylinkių archeologiniai paminklai patraukė tyrinėtojų dėmesį. Z. Gliogeris savo etnografinių bei archeologinių kelionių metu surinko medžiagos apie akmens amžiaus paminklus. Ypač daug pasidarbavo V. Sukevičius. Merkinės apylinkėse jis atrado daugelį akmens amžiaus…
Peržiūrėti daugiau
R. Sadauskas "Merkinė // Nuo pilies ant pilies 1938 m. p. 19-23; Į kurį tik piliakalnį beužkopsi, pirmiausia, to nė neketinęs, plačiai ir atidžiai apsidairai. Ir pagalvoji… Apie ką – net sunku pasakyti. Greičiausiai apie juos, tuos tolimus mūsų protėvius, jau kadais kas po šios žemės kelionės dausose besiilsinčius. Tai…
Peržiūrėti daugiau
J. Totoraitis „Liškevos piliakalnis ir Vokės raganos“ // Tauta ir žodis 1909 m. Knyga II, p. 204-208. Seinų pav., Suv. gub., ant Nemuno kranto yra bažnytkiemis [su_tooltip text="Apie Liškiavą ir jos istoriją Polujanskl. „Wędrowki po gub. Augustowskiej“; p. 232 – 249. (B.)." background="#5a5a5a" font_size="11"] Liškiava.[/su_tooltip] Kitąsyk čionai buvo dominikonų klioštorius,…
Peržiūrėti daugiau
Užrašė prof. V. Krėvė Mickevčius I Buvo Subartonyse labai turtingas žmogus NN. Jis patsai nežinojo, kiek pinigų turi, nors gyveno lobai išdykaudamas, daugel gėrė, gardžiai valgė ir kitus girdino ir vaišino. Švaistėsi pinigais, kaip kokis ponas. O tai buvo todėl, kad jam aitvaras pinigus daržinėn nešė. Tankiai žmonės matė, kaip…
Peržiūrėti daugiau