Kategorijų archyvai: Vilniaus apskritis

Karaliaus Mindaugo sostas Kernavėje. Nūnai Kernavė — mažas, ty­lus aukštaičių bažnytkaimis. Kelio­lika ūkininkų sodybų, trejetas krautuvėlių, pašto agentūra ir po­licijos punktas. Tiktai didinga baž­nyčia ir moderni dviejų aukštų mūrinė pradž. mokykla puošia šiaip skurdų kaimelį. Užtat apylinkės gamtovaizdis nuostabus, žavįs. Iš vienos pusės sliūkso balti smėlynai, kurie primena Nidos kopas…

Pabarė Pabarė. Pabares bažnytkaimis, kadaise buvęs dvaras, yra įsikūręs apie 13 km į šiaurę nuo Eišiškių, prie nedidelio Kubankos (ar Kukaukos) upelio (Maltupės-Šalčios intakas 6 km ilgio). Pro Pabarę eina Eišiškių-Rudninkų kelias. Buvęs dvaras priklausė Jundilams. Dvare kal­bėta lietuviškai. 1908-1909 m. dvarą dalimis nupirko keli, rodos, devyni apylinkės ūkinin­kai. 1911…

Kelios istorinės Lietuvos vietos Prakalba Kelios istorinės Lietuvos vietos. Lietuvos istorija yra labai neaiški. Jos žinios tesiekia XIII, XIV šimtmetį, o kas ankščiau buvo, beveik visai nėra žinoma. Ir tos pačios žinios dažnai būna klaidingos, nes jas patiekė daugiausia svetimšaliai, kurie, nemokėdami lietuvių kalbos ir nežinodami jų papročių, nekartą iškraipė…

Autorių kolektyvas „Vaidilutė” // Vilniaus legendos 1998 m., p. 38-40; Nuotraukoje Neris, 1882 m. autorius: Józef Czechowicz. Gražioji Usparimė, šešioliktąjį pavasarį išvydus, neteko motulės ir tėvulio. Motulė, sunkios ligos varginama, anksčiau nukeliavo pas dievus į dausas, o tėvulį be­medžiojant vilkai sudraskė. Kadangi nebuvo artimų giminių, prie kurių prisiglausti galėtų, ryžosi…

Nuotrauka: Vilnius. Gedimino pilies kalnas 1970-1975 m. Parengė B. Kerbelytė "Vilnius" // Žemės atmintis 1999 m. p. 12; Vilniuje pro švento Kazimiero kalną (jį dar vadina Pilies kalnu; ten yra pilis ir patranka, kuri šauna dvyliktą [valandą]; tas kalnas nuo vieškelio kaip nutašytas) važiavo vienas žmogelis iš turgaus su neparduotom…

Nuotrauka: Vilnius. Pilies kalnas. 1913 m. Parengė B. Kerbelytė Vilnius // Žemės atmintis 1999 m. p. 11-12; Vilniuje pro Pilies kalną ėjo žmogus. Kada tas buvo, nežinau, bet dar prie karalienės. Na, eina žmogus pro kalną ir mato: kalne atidaryti vartai, ten vaikšto kokie kareiviai. Išėjo pro vartus koks kareivis…

Nuotrauka: Vilnius. Vilija. 1887 m. Autorius: Józef Czechowicz Parengė B. Kerbelytė Vilnius // Žemės atmintis 1999 m. p. 11 Milžinas Jokūbas Vilnių statė, o į Kauną pietauti eidavo. Nueidavo, papietaudavo ir vėl laiku grįždavo. Matai, milžinų žingsnis ir už traukinį greitesnis. *** Kalba, kad tik kepurėmis prinešė tų žemių Vilniuje…

Plečiantis prekybiniams ryšiams tarp Europos valstybių ir užjūrio ša­lių, reikėjo vis daugiau miestų planų ir valstybių bei kraštų žemėlapių. Vokiečių geografas, kilęs iš senos rašytojų šeimos, Georgas Braunas, bendradarbiaudamas su piešėjų ir raižytoju Pranciškum Hogenbergu, pa­rengė stambų net 6 knygų didžiųjų pasaulio miestų atlasą (Civitates Orbis Terrarum) su panoraminiais miestų…

Autorių kolektyvas „Perkūno žinyčia” // Vilniaus legendos 1998 m., p. 31-32 Kai kryžiuočiai, pasinaudoję suirute, kuri, karaliui Min­daugui žuvus, įsigalėjo Lietuvoje, kelis kartus sunai­kino šventąsias romuvas prie Nevėžio ir Dubysos, ku­nigaikštis Šventaragis sumanęs pastatyti didžiulę die­vaičio Perkūno garbei žinyčią Neries ir Vilnios santakoj. Tos vietos kunigaikščiui buvusios žinomos dar iš…

Nuotraukoje Pilies kalnas 1919 m., kuriame anot legendos gyvenęs slibinas Smakas. Autorius Jan Bułhak; Autorių kolektyvas "Siaubūnas" // Vilniaus legendos 1998 m., p. 46-51 Seniai, labai seniai — dar tankiosios Lietuvos girios kir­vio nepažinojo – puikiosios Neries ir srauniosios Vil­nios krantuose, tarp šimtamečių ąžuolų, dunksojo ne­didelis kaimelis. Kuklūs buvo to…

L. N. "Trakai. Galvės ežero salų vardai" // Vairas 1914 m. nr. 12, p. 18; Belankant Trakus š. m. gegužės 26 d. iš te­nykščio gyventojo teko sužinoti, jog Trakų ežere esą apie 35 salas (sako dar daugiau esą, bet ma­žos, neturinčios vardų). Nežiūrint to, kad mano vadovas buvo sulenkintas, nebemokąs…

B. Buračas "Padavimas apie Vilnių ir Nerį" // Trimitas 1940 m. nr. 26, p. 641; Prieš šimtus metų Vilniaus apylin­kė ūžė šlamėjo be galo ir be krašto žaliuojančiomis giriomis apaugusi. Anuomet dar nei Vilniaus miesto ne­buvo. Tenai tarp aukštų Panerių kal­nų buvo supiltas aukščiausias pilies kalnas ir pastatyta jame aukščiausioji…