Benaičių akmuo

Benaičių akmuo, vad. Kūlių bobele, kitaip – Kūliu babale, Leiknos kūliu – mitologinis akmuo šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Benaičių rytiniame pakraštyje (Darbėnų seniūnija), Kulšės kairiajame krante.

Akmuo yra 220 m į PV nuo sunaikinto Benaičių “Laumės” akmens buvusios vietos, 420 m į R nuo sunaikinto Benaičių “Ponios lovos” akmens, 300 m į ŠV-V nuo Benaičių Balkos kalno (7e). Akmuo – stambiagrūdis raudonas granitas, iš šono piramidės pavidalo, iš priekio – stačiakampio formos. Viršutinėje akmens briaunoje, 90 cm nuo P krašto, yra 97 cm ilg. ir 15 cm gylio iškirta.

Iki melioracijos aplinkui akmenį buvusi užliejama pieva, vadinama Leikna, todėl kartais akmuo vadinamas Leiknos kūliu.

Pasakojama, kad seniau čia gyvenusi pikta ragana, kuri visus atklydusius nakvoti paversdavo akmenimis. Vienas jaunuolis sužinojo burto paslaptį: jis pabučiavo raganą, ir užkeiktieji atgijo, o raganos troba pavirto dideliu akmeniu, kuris vadinamas “ Kūliu babale” (t.y. Akmenų senule – Barkauskas Pr., Vabalas B ., 1938). B. Prie akmens vaidenasi, kartą vidurdienį buvo pakilusi vėtra, kai kitur buvo ramu. Vieną naktį prapuolė  prie akmens sukrautas šieno kūgis (LTR 3471/901). C. Naktį praeiviui atrodė, kad jis mušasi su užpuolikais, o pragydus gaidžiui suprato, kad mušėsi su akmeniu (V.V.). (Akmuo kituose padavimuose jau painiojamas su Benaičių “Laumės” akmeniu (7 d), “ Ponios lovos” akmeniu (7b)).