Žagarės antrasis piliakalnis

Žagarės piliakalnis II su gyvenviete, Raktuvės Kalnas – piliakalnis Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, prie Žagarės, Žagarės seniūnija. Pasiekiamas nuo Žagarės centro Raktuvės gatve važiuojant į Minčaičius, už 700 m dešinėje. Ant piliakalnio, senųjų kapinių dalyje stovi Raktuvės koplyčia.

Piliakalnis įrengtas Švėtės dešiniajame krante esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 70×30 m dydžio. Vakarinėje papėdėje, atrodo, buvęs griovys. Šlaitai 6­-7 m aukščio.

Piliakalnis labai suardytas nuo XIX a. vidurio jame laidojant mirusius, aikštelės centre pastačius medinę koplyčią. Nesuardytas išliko tik šiaurinis šlaitas. Piliakalnis 1998–1999 m. tvarkytas šalinant dėl kapų atsiradusias erozijas. Šlaituose auga paskiri lapuočiai.

Piliakalnio pietinėje, vakarinėje ir šiaurinėje papėdėse 5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1997 m., kurioje rasta grublėtos ir žiestos keramikos, kaulinis verpstukas.

Latvių archeologas Augustas Bilenšteinas pirmasis 1892 m. Žagarės piliakalnyje identifikavo buvus Raktės pilį. Piliakalnį 1966 m. žvalgė Žeimelio kraštotyrininkai, jų radinius saugo Žeimelio vidurinės mokyklos muziejus. Žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1968 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. – XIII a.

1999 m. Ernestas Vasiliauskas piliakalnio aikštelėje ir šiauriniame šlaite ištyrė 44,9 m² dydžio plotą, aptiko iki 2,1 m storio kultūrinį sluoksnį su lipdyta ir žiesta keramika, įtvirtinimų liekanomis, įvairiais dirbiniais. Sluoksnyje išsiskyrė 3 horizontai. Ankstyvajame rasta tik lipdytos keramikos, kaulinis smeigtukas, gyvulių kaulų. Virš jo buvo sluoksnis su sudegusiais rąstais, tarp kurių rasta žiestos keramikos, akmeninė liejimo forma. Viršutiniame sluoksnyje aptikta smulkių žalvarinių papuošalų fragmentų, geležinių peilių, lipdytos ir žiestos keramikos.

Piliakalnyje stovėjo žiemgalių pilis Raktė (vok. Ratten, Racken, Rakel, Racketen), kurią Livonijos ordinas užėmė ir sudegino 1272 m. vėlyvą pavasarį. Po to pilis, matyt, buvo atstatyta, nes 1284–1285 m. į ją atsikėlė Ordino spaudimo neatlaikę žiemgaliai iš Tervetės pilies. 1289 m. žiemą Ordinas staigiu puolimu puolė Raktę, užėmė jos papilį, kur užgrobė nemažai turto. Kitas tris dienas jie bandė pulti pilį, tačiau neįstengė jos užimti, nes piliakalnio šlaitai buvo padengti ledu. Vis dėlto tais pačiais metais žiemgaliai buvo priversti palikti pilį ir pasitraukti į paskutinį prieglobstį savo žemėse Sidabrę. Raktę sudegino Heilingenbergo (Ordino pilis Tervetėje) komtūras ir ji nebeatstatyta.