Pėdsakai

Jonas Jonila Žilius „Libo Palemonas” // Palemonas ir jo padermė 1928 m., p. 10-11 Panemunės žemaičių padavimas. Iš užmario atvyko burininkai; atplaukę prie Dubysos žiočių, jie sužinojo, kad, plaukiant aukštyn, ant Dubysos besanti šventvietė, taigi iš džiaugsmo, radę kelią, ėmė giedoti: „Še, radom!“ — nuo ko ta vieta buvo pavadinta…

Plečiantis prekybiniams ryšiams tarp Europos valstybių ir užjūrio ša­lių, reikėjo vis daugiau miestų planų ir valstybių bei kraštų žemėlapių. Vokiečių geografas, kilęs iš senos rašytojų šeimos, Georgas Braunas, bendradarbiaudamas su piešėjų ir raižytoju Pranciškum Hogenbergu, pa­rengė stambų net 6 knygų didžiųjų pasaulio miestų atlasą (Civitates Orbis Terrarum) su panoraminiais miestų…

Paveikslėlis: „Palemono piliakalnis”. Lidija Meškaitytė. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus Jonas Jonila Žilius „Libo Palemonas” // Palemonas ir jo padermė 1928 m., p. 10 Ant Nemuno kranto, ties Seredžiumi, kur į Nemuną įteka Dubysa, yra apvalus kalnas, ant kurio dar matyti pylimų, ar liekanų kažkokios senos tvirtovės. Tas kalnas vadinamas Palemono…

Autorių kolektyvas „Perkūno žinyčia” // Vilniaus legendos 1998 m., p. 31-32 Kai kryžiuočiai, pasinaudoję suirute, kuri, karaliui Min­daugui žuvus, įsigalėjo Lietuvoje, kelis kartus sunai­kino šventąsias romuvas prie Nevėžio ir Dubysos, ku­nigaikštis Šventaragis sumanęs pastatyti didžiulę die­vaičio Perkūno garbei žinyčią Neries ir Vilnios santakoj. Tos vietos kunigaikščiui buvusios žinomos dar iš…

Nuotraukoje Pilies kalnas 1919 m., kuriame anot legendos gyvenęs slibinas Smakas. Autorius Jan Bułhak; Autorių kolektyvas „Siaubūnas” // Vilniaus legendos 1998 m., p. 46-51 Seniai, labai seniai — dar tankiosios Lietuvos girios kir­vio nepažinojo – puikiosios Neries ir srauniosios Vil­nios krantuose, tarp šimtamečių ąžuolų, dunksojo ne­didelis kaimelis. Kuklūs buvo to…

Nuotrauka: Piliakalnis. Raseinių apskritis. Ariogalos valsčius. Ariogalos miestelis. Balys Buračas 193(?) m. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka Jonas Jonila Žilius „Libo Palemonas” // Palemonas ir jo padermė 1928 m., p. 9-10 401-ais Viešpaties metais kilo Atila, pavadintas Dievo rykšte… Jis įėjo į Valakų žemę, prie Romos, o kunigaikščiai ir senatoriai,…

B. Buračas „Girždutos kalno lobiai užkerėti” // Jaunasis ūkininkas 1938 m. gruod., 8, p. 600-601 Garsi žemaičių Giržduta, senovėje buvusi tvirta pilis ir garbinga šventvietė. Kalnas turi dvi viršūnes. Vienoje kalno viršūnėje, kurioje dabar žymu tik klam­pi bala, sako, buvusi pagonių alka. Vieta esanti užkeikta. Kai šventųjų ugnį krikš­čionys užgesino,…

B. Buračas „Birštono piliakalnio karalaitė” // Jaunasis ūkininkas 1938 m. gruod., 8, p. 600 Birštonas daugeliui žinomas savo gy­domais mineraliniais vandenimis ir gra­žiomis vasarvietės apylinkėmis. Mažiau kam yra žinomos Birštono istorinės vietos, kurių čia yra net kelios. Žymes­nės yra šios: Vytauto kalnas, Vytauto krepastis, Ginkaus pilalė, Kernuvių kal­nas ir Žvėrinčiaus…

Dr. J. Remeika „Kalotės ežeras” // Kai dar amžina ugnis ruseno 1939 m. p. 135-136; Kol Bendikų kaimas buvo neišdalytas, sam­dydavo tik vieną kerdžių. Tas ganydavo viso kaimo gyvulius. Kartą jis ganė prie Kalotės ežero ir, atsisėdęs ant žemės, vijo apvarčius savo rezginėms. Tuo tarpu pribėgo prie jo vel­nias iš…

Nuotrauka: Joninių šventė ant Rambyno kalno. Nežinomas autorius XX a. 3 deš. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus P. Babickas „Ra,bynas” // Ūkininko patarėjas 1932 m. birž. 24 (25), 8-9 Daug yra mūsų tėvynėj piliakalniu ir šiaip kainų kalneliu, apsuptu paslap­tingu padavimu ir pagarbos šydu, bet garsiausias ir mėgiamiausias bene bus Rambynas….

A. Vaidevutis „Stelmužė paslaptingųjų ąžuolų karalija” // Ūkininko patarėjas 1932 m. rugpj. 26 (34), p. 7 Keletą žodžių apie Stelmužę, apie pa­slaptingų ąžuolų karaliją, apie vaidilų žemę. Nuo Zarasų, maždaug .2 km. į šiau­rę, yra senas Stelmužės dvaras. Tas dvaras, gal būtu visai pamirštas, jei ne tas ąžuolas, kuris viešpatauja…

B. Buračas „Piliakalniai arba šventkalniai” // Ūkininko patarėjas 1932 m. spal. 28 d. (43), p. 6-7 Apsidairęs po mūsų kraštą visur gali pastebėti kalnelių; panašių į balną, t. y, su žymiu įdubimu per vidurį kalno. Šie kalneliai seniau tarnavo apsigynimui nuo priešų. Juos ir vadina „pilė“, ,,pilelė“, „piliukas“, „piltinė”, „pilaitė”…