Pėdsakai

„Garliava“ // Legendos pasakoja, p. 30-31; Garliavos gyvenvietė yra 8 km į pietus nuo Kauno centro, prie Kauno – Marijampolės, Kauno – Alytaus plentų. Per miestelį teka Jiesios kai­rysis intakas Maišys. Legenda pasakoja, kad kadaise šioje vietoje buvusios neįžengiamos pelkės. Vieną vakarą važiavo dvarininkas Juzefas Godlevskis (Juozapas Gadliauskas) ir įklimpo…

V. Bičiūnas „Kauno priemiesčiai ir apylinkės“ // Trimitas. – 1932, Nr. 2, p. 27-28; Nr. 3, p. 48; Nr. 4, p. 68; Nr. 5, p. 87-88; Mūsų laikinoji sostinė, esanti gražioje dviejų upių — Nemuno ir Neries santakoj, turi ne vien garbingą praeiti, bet ir gražių vaizdų bei apylinkių. Pati…

B. Buračas „Šatrija – Žemaičių šventkalnis“ // Trimitas. – 1931, Nr. 49, p. 972-974; Luokės valsčiuje, Telšių apskrity­je, prie pat Pašatrijos kaimo, o kiek toliau yra ir upė Pašatrija, riokso plačiausiai žinomas Lietuvoje piliakalnis Šatrija. Vardo kilmė tik­riausiai bus nuo žodžio šatrai, kaip žemaičiai vadina smulkius kuro me­džius. Visiems žinoma,…

V. Krėvė – Mickevičius „Apie karalių Žvaigždikį padavimai“ // Tauta ir žodis. – 1926, kn. 4, p. 444 – 449; Surinko ir užraše. V- Krėvė Mickevičius. I Matai, tamista, aplinkui čia kalnai ir koki dar kalnai. Tokių kitur ne­pamatysi. Dabar pliki, kaip plikio viršugalvis, niekur nė krūmelio. Tai ponas Pacatickas,…

V-lis. „Nuo Nemuno krantų“ // Trimitas. – 1931, Nr. 36, p. 712-713; Už kilometro nuo Zamkaus pilies antroj pusėj Ne­muno, ant kalno balnoja Gelgaudiškio dvaras. Tai kadaise buvusių Keldelių pilis. Dabar Lenkijon išdul­kėjusio Komaro dvaras. Nauji valdovai Gelgaudiškyje dabar vaikų prieglaudą įsteigė. Aplenksim puošnius rūmus, prieglaudą, eisim į parką. Prie…

Užrašė prof. V. Krėvė Mickevčius I Buvo Subartonyse labai turtingas žmogus NN. Jis patsai ne­žinojo, kiek pinigų turi, nors gyveno lobai išdykaudamas, daugel gėrė, gardžiai valgė ir kitus girdino ir vaišino. Švaistėsi pinigais, kaip kokis ponas. O tai buvo todėl, kad jam aitvaras pinigus daržinėn nešė. Tankiai žmonės matė, kaip…

V. Krėvė – Mickevičius „Padavimai apie Liškevą ir Merkinę” // Tauta ir žodis. – 1925, kn. 3, p. 321 – 333; Surinko prof. V. Krėvė Mickevičius. I Buvo trys broliai, dideli ir galingi karaliai. Vienas jų apsigy­veno Liškevoj, kitas Merkinėj, trečias Punioj. Visi jie buvo stab­meldžiai; ir visi žmonės dar…

V. Krėvė – Mickevičius „Padavimai apie Raigrodo miestą” // Tauta ir žodis. – 1923, kn. 1, p. 129 – 135; Surašė V. Krėvė – Mickevičius I Terp Ratnyčios ir Pervalkos yra sodžius Švendubrė. Netoli sodžiaus yra pievos, kurias žmonės vieni vadzina Kubelnyčios pie­vom — mat, per jas ploukia upelė Kubelnyčia;…

Pranė Dundulienė „Mokai“ // Ladakalnis. – 1989, kovo – balandžio mėn. Profesorė Pranė Dundulienė savo straipsniuose ir kny­gose dažnai mini musų krašto kultūros paminklus. Patel­kiame dali jos straipsnio „Prakalbo nebylūs akmenys”. Tikriausiai jums bus įdomu susipažinti su kai kuriais Stripeikių ir Šuminu kaimuose bei Nacionalinio parko apylinkėse esančiais mitologiniais akmenimis….

Ignalinos kraštas — V., 1966, p. 300. Užrašyta Gaveikėnų k. Iš Adelės Vaičkuvienės, 71 m. Užrašė J. Aidulis 1984 m. Seniau bodavo tokios laumės. Ilgom kasom, gražios. Tai jos Palūšėj gale Galo Praustuvio, lig krūtinės būdavo vandeny. Tai kai tik saulelė nusileisdavo, tai laumės ir dainuodavo. Bet žodžių nesuprasi, žmonėm…

Ignalinos kraštas — V., 1906, p. 303. Užrašyta Ginučių k. iš Kazio Ruko. 84 m. Užrašė N. Vėlius 1964 m. Almajo ežere mano senelis žuveliavo. Tai anas naktį pamatė labai dideli liudekaitį. Tai anas žeberklais jam kaip davė, neišlai­kė žeberklo — ir nuvėjo su že­berklais tas liudokaitis. Anie dviejuos buvę….

Netoli Ūkojo ežero, ant Ginu­čių piliakalnio, kadaise stovėjo galinga pilis. Kartą žiemą šią pilį užpuolė kryžiuočiai. Lietu­viai ilgai ir atkakliai gynėsi, bet apgaule ir klasta pilis buvo pa­imta. Kryžeiviai sudegino pilį, išžudė karius, nepagailėjo net moterų ir vaikų. Baigę savo juo­dą darbą, sėdo ant žirgų ir išjojo į vakarus per…