Autorių archyvai: Donatas

A. Vilainis „Mūsų tėviškės „Prie išnykusio Gondingos miesto“ // Ateitis. – 1943, Nr. 63, p. 3 Jau arti vidudienis. Lengvo vėjo supami vos vos siūbuoja nuogi krūmai. Senojo Gondingos piliakalnio šlaituo­se žaliuoja rugiai. Šalia jų tęsiasi krūmų juosta. Kai kurie medeliai ap­dengti iš rudens užsilikusiais paru­davusiais lapais. Paties piliakalnio viršukalnėje…

E. Erdvinis „Šviesa į Vilniaus proistoriją“ // Ateitis. – 1943, Nr. 30, p. 6 Lietuvos sostinės praeitis, kaip ne­daugelio senųjų žymiųjų miestų, yra gaubiama pasakų, legendų šydo, ku­ris jo istoriją nukelia į dar neištirtą proistoriją. Viena tokių plačiai žino­mųjų legendų apie Vilniaus įkūrimą yra legenda apie Gedimino sapną. Didžiausią lig…

Velykuškių piliakalnis. Romuva. Sartų ežeras. Bėgūnų lenktynės. V. J. „Dusetos – greitųjų bėgūnų kraštas” // Ateitis. – 1943, Vas. 2, p. 4 Dusetos yra Zarasų apskrities pa­kraštyje. Kaip ir pats Zarasų kraš­tas, taip ir Dusetos yra labai gražioje vietoje. Dusetų krašte gau­su kalnelių, miškų ir ežerų. Šalia miestelio banguoja didžiulis…

… jis (Mindaugas) įėjo į pilį, vadinamą Voruta. (Ipatjevo metraštis) Iš daugelio senovinių pilių ieškoji­mo vietų problemų bene įdomiau­sia yra karaliaus Mindaugo pilies, arba Vorutos vietos ieškojimo pro­blema. Vorutos pilis daugelio istorikų lai­koma karaliaus Mindaugo sosto pi­limi. Vorutoje jis krikštijosi, vaini­kavosi karaliumi ir kaip pažymi rusų Ipatjevo metraštis, įėjęs į…

Šitas kalnas – tai vienos mįslės. Kuri ilgai laužius galvą vargais negalais įminta, kurias dar tik bandome atspėti. Bus neįdomu, jeigu visas atspėsim, bet nežinia, ar kada taip nutiks, nes įminus vieną, žiūrėk, atsiranda naujų klausimų, dar painesnių. Ligi šiolei tebesiginčijama net ir dėl to, iš kur kilo šio kalno,…

Žemaitijoje, tarp Laumakių ir Kipšu dvarelių yra klampios balos. Per tas ba­las vingiuoja dviejų kilometrų ilgio ir ko­kių penkių — šešių metrų aukščio pyli­mas, aplinkinių gyventojų „Velnio pylimu“ vadinamas. Ar jis žmonių rankomis senovėje piltas, ar ledų gadynės padaras — neaišku. Tačiau jis net aplinkinius gy­ventojus stebina savo nepaprastumu. Tas…

Mums lietuviams netrūksta vietų, turtingų ir brangių istorijos atminimais. Tuo žvilgsniu mes nesame menkesni, lyginant su kitomis tautomis. Tik kitos tautos, kad ir mažiau kartais už mus teturėdamos, yra visa, kas rišasi su jų praeitimi, ištyrusios, aprašiusios, apdainavusios, pasauliui pa­skelbusios. Visi apie jas žino, ir kam pasitaiko važiuoti pro šalį kokios…

Plateliai – Žemaičių krašto Šveicarija, – didžiausias Lietuvoje dvaras, – žavingas ežeras ir stebuklingo grožio apylinkės. Gintališkės piliakalnis ir kartuvių kalnas. Plateliuose steigtinas kurortas. Šiuo straipsniu dalinamės kaip nuostabia idėja žygio maršrutui, atostogų krypčiai ar savaitgalio praleidimui. Atkreipiame dėmesį, kad šis straipsnis buvo publikuotas 1937 m. periodiniame leidinyje „Žemaičių prietelius”,…

Apuolės pilies paslaptį Amerikos lietuvis – rašy­tojas K. S. Karpavičius savo apysakose naudoja kaip argumentą, kad įrodytų, jog lietuviškoji giminė, kur­šiai, viena iš aisčių – baltų šeimos garbingiausioji tau­ta, jau prieš neatmenamus šimtmečius gyveno Baltijos jūros pakrantėje ir tokiu būdu turėdama langą į pasaulį galėjo senų seniausiuose laikuose pasinaudoti jūra…

„Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia” Seniausiu laiku Baltijos jūros pakraščiuose nuo Vislos ligi Dauguvos gyveno aisčių tautos: prūsai, jotvingiai, lietuviai, latviai. Skandinavų, vokiečių ir kitų sunaikinti latviai, rasit, labiausiai nusilpo, ir pirmieji pateko stiprion vokiečių įtakon. XIII amžiaus pradžioje vokiečių kryžiuočių sukeltoji audra parbloškė nebegalinčius išsilaikyti prūsus. Šis…

Pravažiuojant Druskininkų – Gardino plen­tu, negalima nesustoti prie puslankiu nutįsu­sio stataus šlaito briaunos ir atsigėrėti tais nuostabiais vaizdais, kurie atsiveria žiūrint į platų, gilų ir pelkėtą slėnį su besirangančia jame mėlyna Nemuno juosta. Tarp vienur ir kitur išsimėčiusių kauburėlių ir ežeriukų pa­sagų kiek akys užmato plyti neaprėpiama pievų platybė ir…

Tai vienas seniausių ir žymiausių kovų su kry­žiuočiais dalyvis ir liudininkas. Tačiau apie šios pilies įrengimus, be kai kurių metraščių duomenų ir poros XIX a. graviūrų bei XVIII – XIX a. sena­miesčio planelių, tiksles­nių žinių mažai turėta. 1930 m. nugriovus lūšnas, kurios buvo užgožusios pi­lies griuvėsius ir pašalinus apie 2…