Autorių archyvai: Donatas

Bylėkas „Kuršo Neringa“ // Trimitas. – 1922, Nr. 50, p. 26-29; – 1923, Nr. 121, p. 25-30; Nr. 122, p. 14-16; Nr. 123. p. 16-19; Plaukiant Nemunu į Klaipėdą, pasiekus Kuršo marių angos, skaisčią dieną tolimame horizonte virš vandenų matyti balzgani debesėliai. Plaukiant giliau į mares, iš už melsvos vandenų…

Bylėkas „Prūsų lietuvių padavimai“ // Trimitas. – 1922, Nr. 48, p. 14-17 Pasaka apie Rambyną Juodos godos slegiami traukėsi senųjų Prūsų dievai prieš galingą, nesulaikomai pirmyn besiveržiančią krikščio­nybės laviną. Jau vienos tik aukurų vietovės ir šventakalniai bepriminė jų senąją garbę. Nelaimė tam, kas drįstų jas ardyti ar naikinti; neišvengti tokiam…

Bylėkas „Prūsų lietuviai – pamariečiai“ // Trimitas. – 1922, Nr. 46, p. 11-16 Daugiausia senoviškumo yra išlikę pas kaimiečius laukininkus, gyvenančius Nemuno ir Gilgės paupiais, arčiau Kuršo marių. Dar šiandien žemose pamario lygumose paskardžiais tęsias didoki kaimai. Juose grynai lietuviška­me stiliuj gyvenamieji namai su šiaudų arba nendrių (tria­šių) stogais, gailiose…

Ainis „Kelionė į Rambyną“ // Trimitas. – 1922, Nr. 23, p. 19-19 Rambynas yra garsiausias visame Mažosios Lietuvos krašte kalnas, kaipo senovės šventavietė. Žiloj senovėj, kada mūsų Prabočiai savo dievus tebegarbino, visoj tada plačiausioj ietuvoj buvo dvi didžiausios šventavietės, — Romuva Vil­niaus ir Gardino žemėms, Rambynas — Žemaičiams, Prūsams ir…

Užrašė Gamuro draugas „Gondinga“ // Trimitas. – 1921, Nr. 47, p. 22-26 Netoli Plungės yra Gondingos kaimas su to paties vardo plačiai apylinkei žinomu piliakalniu. Iš senolių pa­sakojimų matyti, kad senovėje Gondinga buvęs tvirtovės miestas ir vadinosi Goldinga. 14 amžiuje kilę dideli marai, nuo kuriu beveik visi Gondingos gyventojai išmirę,…

J. Martijonaitis „Padavimas apie Krokų Lanką“ // www.silaineskrastas.lt – 2016 08 30 Nerasi mūsų tėviškėje kalnelio, nei upelio ir nei miškelio, apie kurį seni žmonės nebūtų žinoję visokiausių pasakojimų. Kaip gėlės mūsų pavasarį mūsų darželius puošdavo, taip puošdavo padavimai ir pasakos kiekvieną vietovę mūsų gimtajame krašte. Seneliai ir senelės žinojo…

V. R. „Mūsų kraštas. Šiauliai“ // Trimitas – 1921, Nr. 32, p. 20-25 Dvejopos atminties yra Lietuvos vietos: yra atmintinos tais giliausios senovės palikimais, kurie jas ap­supa iš visų pusių ir padeda mums ir Lietuvos žmonių ir Lietuvos žemės senovės istoriją pažinti; kitos — gyvuoja vien tolimesnių laikų atminimais, senovės…

V. R. „Papilės piliakalnis“ // Trimitas – 1921, Nr. 29, p. 23-26 Menkas, nuskuręs, didžiojo karo metu apdegintas Pa­pilės miestelis, išsisvaidęs ant Ventos kranto toje vietoje, kur susieina keliai iš Telšių, Šiaulių, Viekšnių ir Pakūršės. Prieš karą šis miestelis, turėjo didesnės reikšmės. Per Papilę gabeno mūsų žaliąją medžiaga iš tolimų…

Prieš daug metų keliavo vienas keleivis panemuniais. Jau saulė leidosi po karštos dienos. Keleivis visai nusivarė, kiaurą dieną bežingsniuodamas. Pa­matęs Rambyną, užlipo, tikėdamas rasiąs ką gy­venant. Kad ir apsivylė, toliau nebenorėjo eiti, atsigulė prie vieno akmens ir veikiai užmigo. Vidurnaktį staigiai žemė sudrebėjo, ir kažin kas nežemišku balsu rėkė: „Ugnis,…

J. Remeika „Rambyno Laima ir laumės“ // Ką kalneliai pasakoja. – 1938 m., p. 16-18 Nuostabus senolių tikėjimas dar ir šiandien tebėra gyvas padavimuose, nors, be abejojimo, kai kur ir iškraipytas. Rambyno kampelyje dar daug žino apie laumes ir mažulėlius barzdukus. Sakoma, kad laumės ir barzdukai daug daugiau mėgsta buvoti…

K. Puida „Pamiršti kraštai. Palanga“ // Trimitas – 1921, Nr. 5, p. 12-15 Senovės laikų Palanga buvo vieninteliu Lietuvos uostu, pro kurį ji susisiekdavo su visu pasauliu ir pro kurį viso pasaulio pirkliai turėjo susinešimą su lietuviais. Jau graikų istorikas, Herodotas, mini savo istorijoje Palangą ir gintarą, kurio, matyt, anais…

L. Dovydėnas „Iš Jurbarko puslapių“ // Sekmadienis – 1930, Nr. 17 (112), p. 4 Kas plaukė garlaiviu iš Kau­no į Klaipėdą, sutiko ir Jurbar­ką išsitiesusį prie Nemuno kran­tų. Jį perjuosia upelis Imsrė, o jo pašone bėga srauni Mituva. Pats Jurbarkas su savo alaus bravoru, su kunigaikščio Vasilčiko rūmų griuvėsiais nesiski­ria…