Pėdsakai
straipsniuose, legendose, tautosakoje
Čia kaupiami ir nuolat pildomi VietosDvasia.lt straipsniai ir pasakojimai apie Lietuvos vietas – piliakalnius ir senąsias šventvietes, akmenis ir kapinynus, dvarvietes, kaimus ir miestelius. Čia rasite archeologinių paminklų aprašymus, vietos istoriją, gyvąsias legendas, padavimus, tautosakos fragmentus, o taip pat – šiuolaikinius pasakojimus, padedančius naujai pažvelgti į mūsų krašto kultūrinį ir dvasinį paveldą. Šis puslapis veikia kaip gyvas Lietuvos atminties archyvas, kuriame susipina moksliniai faktai, vietos žmonių liudijimai ir mitologinis baltų pasaulėvaizdis.
B. Buračas „Piliakalniai arba šventkalniai” // Ūkininko patarėjas 1932 m. spal. 28 d. (43), p. 6-7 Apsidairęs po mūsų kraštą visur gali pastebėti kalnelių; panašių į balną, t. y, su žymiu įdubimu per vidurį kalno. Šie kalneliai seniau tarnavo apsigynimui nuo priešų. Juos ir vadina „pilė“, ,,pilelė“, „piliukas“, „piltinė”, „pilaitė”…
Peržiūrėti daugiau
Teofilis Tilvytis „Gražus mano Tauragnai” // Ūkininko patarėjas 1932 m. lapkr. 18 d. (40), p. 7 Poemos „Nemunas teka” I-os dalies pradžia Nuo Taurapilio, nuo kalno Matos mažesni kalnaiIr ant vieno, kaip ant balno Sėdi mano Tauragnai.Per gilius, vingiuotus šlaitus Tauragnas mėlynas raitos, Gale jo tamsi duobė — Antras ežeras…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Vidmantas Balkūnas B. Buračas „Girnikų kalnas” // Ūkininko patarėjas 1932 m. lapkr. 25 d. (47), p. 9 Už Šiaulių pavažiavus 15 kilometrų į vakarus Tauragės plentu, prasideda Žemaitijos kraštas. Čia gamta visai kitokia. Visur tik kalnai, pakalnės. Pakalnėj ežerėlis arba kaimelis, tarpkalnėj upelis, ten vingiuoja kelelis, o prie kelio…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Nidos žvejų namas. Averse – medinis gyvenamasis žvejo namas ir kiemas. Namo stogas čiukurinis, dengtas nendrėmis, langai su langinėmis, išorės namo sienos apkaltos stačiomis lentomis. Aplink namą auga krūmai, žolės. Fotografuota Nidoje, XX a. I. p. Nežinomas fotografas. Neringos muziejus. V. B-s „Kuršių Nerijos žvejų namas” // Ūkininko patarėjas…
Peržiūrėti daugiau
Rumbobių piliakalnio padavimas B. Buračas „Užburto piliakalnio kariuomenė: Rumbonių piliakalnio padavimas // Žiburėlis. 1939 m. Nr. 3, p. 38-39; Graži Dainavos šalis, didinga buvo jos praeitis, apie kurią dabar tik senos dzūkų pasakos byloja ir puikūs Dainavos piliakalnai gyvai mums liudija. Smagu pasidairyti gražioje Dainavos šalelėje ir miela pasiklausyti senųjų…
Peržiūrėti daugiau
Rambyno alkvietė – tai viena švenčiausių senovės lietuvių vietų, kur gamtos grožis, mitinis pasakojimas ir tautos dvasia susilieja į vieną gyvą atminties versmę. Ant aukšto Nemuno kranto, tarp ąžuolų ir liepų, kadaise ruseno amžina ugnis, skambėjo vaidilučių giesmės, o iš tolimiausių žemių žmonės rinkosi čia aukoti dievams, melsti Laimių palaiminimo…
Peržiūrėti daugiau
Romas Batūra „Merkinės pilis” // Merkinė 1970 m. p. 21-28. Garsios ir reikšmingos praeityje Merkinės seniausi rašytinės istorijos puslapiai atsiskleidžia XIV a. antrojoje pusėje — XV a. pradžioje, kovų su Kryžiuočių ordinu epochoje. Pagrindiniai šaltiniai to laikotarpio Merkinės, jos pilies istorijai nušviesti yra kryžiuočių XIV a. pabaigos Vygando Marburgiečio ir…
Peržiūrėti daugiau
Laima Nakaitė „Žvilgsnis į Merkinės archeologinius paminklus” // Merkinė 1970 m. p. 21-28. Jau XIX a. pabaigoje Merkinės apylinkių archeologiniai paminklai patraukė tyrinėtojų dėmesį. Z. Gliogeris savo etnografinių bei archeologinių kelionių metu surinko medžiagos apie akmens amžiaus paminklus. Ypač daug pasidarbavo V. Sukevičius. Merkinės apylinkėse jis atrado daugelį akmens amžiaus…
Peržiūrėti daugiau
Paveikslėlis: Veliuona XIX amžiuje, autorius Napoleonas Orda. R. Sadauskas „Veliuona” // Nuo pilies ant pilies 1938 m. p. 35-39; Nemuno ruožas nuo Kauno iki Rambyno vienoje senoje knygoje pavadintas „senųjų piliakalnių paunksmėmis”. Tikra tiesa, būtum koks ilgašakis milžinas, tai dešiniuoju Nemuno krantu marių linkui toliau galėtum žygiuoti dėliodamas kojas tik…
Peržiūrėti daugiau
Netoli Vielionių kaimo yra pyliakalnis. Ant pyliakalnio buvo bažnyčia. Priešai norėjo ją paimti. Nepaėmė pilies, priešai ėmė keikti: „Kad prasmegtų šis pyliakalnis!” Ir tuo laiku prasmego bažnyčia. Joje buvo daug žmonių. Ir dabar sekmadieniais vasarą dvyliktą valandą per mišias girdisi, kaip skambina varpais, žmonės gieda ir vargonais groja. Ir dabar…
Peržiūrėti daugiau
P. Tarasenka „Gimininės – Bendruomeninės santvarkos piliakalniai” // Lietuvos piliakalniai 1956 m. p. 23-28 Rytiniame Sartų ežero krante, Velykuškių k. lauke, prie Bradesių atšakos pietinio kranto aukštumos krašto yra prisiglaudęs pagarsėjęs Velykuškių piliakalnis. Nei piliakalnio padėtis, nei jo kukli išvaizda nerodo, jog jis yra tokia nepaprasta mūsų krašto įžymybė. Tai…
Peržiūrėti daugiau
Dr. J. Remeika „Dovilių piliakalnis” // Kai dar amžina ugnis ruseno 1939 m. p. 97-104; Puikiame Minijos kranto ąžuolyne, į pietus nuo Dovilų, slepiasi pilaitės kauburys. Vieni pasakoja, kad čia kunigaikštis Dovilas gyveno, antri — kad Gedimino giminaitis, o patsai kaimas anapus upės gavęs vardą nuo Gedimino, kuris kartą aplankęs…
Peržiūrėti daugiau