Pėdsakai
straipsniuose, legendose, tautosakoje
Daugelyje čia publikuojamų straipsnių prisegtos ir vietovės apie kurias juose kalbama. Belieka tik perskaityti pateiktą informaciją, spausti ant vietovės ir atsidariusiame lange susirasti mygtuką „Rodyti kelią„.
L. Noreika „Palanga” // Vairas 1914 m. nr. 12, p. 2-6; Palanga senai garsi ir žinoma yra ir vietos valstiečiui Žemaičiui, ir išlepintam bajorui dvarininkui, ir svetimtaučiui, ypač lenkui, tik kiekvienam vis kitaip. Vieniems ji yra atminimais brangi, buvo ir yra plačiai apylinkei vieta, kurioje buvo tik vienintelė lengviau pasiekiama…
Peržiūrėti daugiauB. Buračas „Padavimas apie Vilnių ir Nerį” // Trimitas 1940 m. nr. 26, p. 641; Prieš šimtus metų Vilniaus apylinkė ūžė šlamėjo be galo ir be krašto žaliuojančiomis giriomis apaugusi. Anuomet dar nei Vilniaus miesto nebuvo. Tenai tarp aukštų Panerių kalnų buvo supiltas aukščiausias pilies kalnas ir pastatyta jame aukščiausioji…
Peržiūrėti daugiauIš padavimų Ip. Cieška „Kur gimė krivių Krivis” // Trimitas 1940 m., nr. 19, p. 451-453; Mūsų poetas Maironis savo eilėraštyje yra kvietęs keleivį, keliaujantį nuo Šiaulių pro Luokę, neužmiršti sustabdyti arklių ir užlipti ant Šatrijos kalno. Poetui atrodė, kad Šatrija yra viena gražiausių mūsų šalies vietų. Tiesa, Šatrija graži,…
Peržiūrėti daugiauK. Paunksnis „Gedimino kalno pilis” // Trimitas 1940 m., nr. 1, p. 15-16; Lietuvos Didysis Kunigaikštis Gediminas ant stataus kalno Neries ir Vilnelės upių santakoje pastatė pilį ir rezidencija perkėlė iš Trakų į naująją sostinę. Pakalnėje kiek vėliau pastatyta žemoji pilis ir apvesta aukštu mūru bei giliu grioviu. Kad apsaugotų…
Peržiūrėti daugiauZ. Ivinskis „Didžioji 1336 m. tragedija Pilėnuose” // Trimitas 1939 m. nr. 50, p. 1216-1218. Kalbant apie karalių Gediminą, reikia dar sustoti ties jo santykiais su kryžiuočiais, kurie vis intensyviau ruošėsi pulti Lietuvą. Naujas ordino magistras Ditrichas von Altenburgas nuo 1336 m. pradeda savo didįjį spaudimą. Po keleriu metų pertraukos,…
Peržiūrėti daugiauDr. J. Remeika „Apstainių piliakalnis” // Ką kalneliai pasakoja 1939 m., p. 23-28. Ant Apstos upės kalno gyveno turtingas kunigaikštis. Jo išteklius buvo pasakiškas. Nieko netrūko jam: nei valgių, nei gėrimų, nei puikių gyvulių kūtėse ir gražiausių daiktų namuose. Nė vienas vargšas neišeidavo iš dvaro tuščiomis rankomis. Jam dievai padovanojo…
Peržiūrėti daugiauB. Buračas „Akmeniu virtusi karalaitė” // Trimitas 1939 m. nr. 34, p. 831. Padavimas apie Jučionių akmenį Dešiniajame Nemuno krante, tarp didelių girių, Kulautuvos pušynuose, yra Jučionių kaimas. Kaimo pakluonės tankioje girioje sruvena versmingas Neriepos upelis, kūrime riogso žemėn įsmegęs Karalaitės akmuo. Žiūrint į jo išvaizdą, kai kam jis primena…
Peržiūrėti daugiauA. Sirutis „Ten, kur gimė ir augo dr. J. Basanavičius” // Trimitas 1939 m. nr. 7, p. 155-157; Šio didžiojo lietuviu tautos ir savo gimtosios žemės mylėtojo gimtinė yra Ožkabalių kaimas, Bartininkų v., Vilkaviškio apskr. Ožkabalių kaimas yra labai įvairus ir nelygus: vietomis gana žymiai kalnuotas, kur-ne-kur išraižytas upeliukais, turi…
Peržiūrėti daugiauA. Vaidatonis „Dionizo Poškos tėviškėj” // Trimitas 1938 m. nr. 41, p. 993-994. Už Kryžkalnio, važiuojant didžiuoju Palangos vieškeliu, pervažiavus Ančios upę, yra nedidelis, vienkiemiais išmėtytas, Bardžių kaimas. Pro šią vietą pravažiuoja, šimtai vasarotoju, bet labai retas čia sustoja ir žino, kad už pusvalandžio kelio yra didžiojo žemaičiu romantiko Dionizo…
Peržiūrėti daugiauPovilas Pakarklis „Apie senus lietuvių klaipėdiškių laikus” // Trimitas 1938 m., nr. 41, p. 990-992. Plačiai Lietuvos visuomenei yra žinoma, kad klaipėdiškiai ilga laiką gyveno skirtingą politini gyvenimą nuo kitos Lietuvos dalies lietuvių. Tačiau ne visuomet tas politinis gyvenimas yra buvęs skirtingas ir tolimoje praeity. Prieš 700 metų tokio skirtingumo…
Peržiūrėti daugiauT. Tumosas „Rambyno padavimas” // Trimitas 1938 m., nr. 25, p. 600. Rambynas senovės ir dabartiniais laikais lietuviams buvo brangi vieta. Garsūs padavimai nupasakoja apie jo praeitį. Senovės laikais Ragainės pilyje gyvenęs Nemunas. Jis turėjo tris sūnus: Tilžaitį, Vilmantą ir Rambyną. Paūgėjus sūnums, tėvas išdalijo žemę. Rambynas gavo gražų kalną…
Peržiūrėti daugiauY. „Prieš 100 metų” / Trimitas 1938 m., nr. 1, p. 13-14. Viduramžių kankinimai ir mirties bausmės gintaro žvejams. – „Gintaro ponai” Sambijos pajūryje. – Pajūrį be paso lankyti buvo uždrausta. Amžinosios mūsų Baltijos jūros auksinės ašaros — gintaras — jau giliausioje senovėje plačiame pasaulyje išgarsino aisčių tautas, ypatingai Sambijos…
Peržiūrėti daugiau