Pėdsakai
straipsniuose, legendose, tautosakoje
Čia kaupiami ir nuolat pildomi VietosDvasia.lt straipsniai ir pasakojimai apie Lietuvos vietas – piliakalnius ir senąsias šventvietes, akmenis ir kapinynus, dvarvietes, kaimus ir miestelius. Čia rasite archeologinių paminklų aprašymus, vietos istoriją, gyvąsias legendas, padavimus, tautosakos fragmentus, o taip pat – šiuolaikinius pasakojimus, padedančius naujai pažvelgti į mūsų krašto kultūrinį ir dvasinį paveldą. Šis puslapis veikia kaip gyvas Lietuvos atminties archyvas, kuriame susipina moksliniai faktai, vietos žmonių liudijimai ir mitologinis baltų pasaulėvaizdis.
Dr. J. Remeika „Apstainių piliakalnis” // Ką kalneliai pasakoja 1939 m., p. 23-28. Ant Apstos upės kalno gyveno turtingas kunigaikštis. Jo išteklius buvo pasakiškas. Nieko netrūko jam: nei valgių, nei gėrimų, nei puikių gyvulių kūtėse ir gražiausių daiktų namuose. Nė vienas vargšas neišeidavo iš dvaro tuščiomis rankomis. Jam dievai padovanojo…
Peržiūrėti daugiau
B. Buračas „Akmeniu virtusi karalaitė” // Trimitas 1939 m. nr. 34, p. 831. Padavimas apie Jučionių akmenį Dešiniajame Nemuno krante, tarp didelių girių, Kulautuvos pušynuose, yra Jučionių kaimas. Kaimo pakluonės tankioje girioje sruvena versmingas Neriepos upelis, kūrime riogso žemėn įsmegęs Karalaitės akmuo. Žiūrint į jo išvaizdą, kai kam jis primena…
Peržiūrėti daugiau
A. Sirutis „Ten, kur gimė ir augo dr. J. Basanavičius” // Trimitas 1939 m. nr. 7, p. 155-157; Šio didžiojo lietuviu tautos ir savo gimtosios žemės mylėtojo gimtinė yra Ožkabalių kaimas, Bartininkų v., Vilkaviškio apskr. Ožkabalių kaimas yra labai įvairus ir nelygus: vietomis gana žymiai kalnuotas, kur-ne-kur išraižytas upeliukais, turi…
Peržiūrėti daugiau
A. Vaidatonis „Dionizo Poškos tėviškėj” // Trimitas 1938 m. nr. 41, p. 993-994. Už Kryžkalnio, važiuojant didžiuoju Palangos vieškeliu, pervažiavus Ančios upę, yra nedidelis, vienkiemiais išmėtytas, Bardžių kaimas. Pro šią vietą pravažiuoja, šimtai vasarotoju, bet labai retas čia sustoja ir žino, kad už pusvalandžio kelio yra didžiojo žemaičiu romantiko Dionizo…
Peržiūrėti daugiau
Povilas Pakarklis „Apie senus lietuvių klaipėdiškių laikus” // Trimitas 1938 m., nr. 41, p. 990-992. Plačiai Lietuvos visuomenei yra žinoma, kad klaipėdiškiai ilga laiką gyveno skirtingą politini gyvenimą nuo kitos Lietuvos dalies lietuvių. Tačiau ne visuomet tas politinis gyvenimas yra buvęs skirtingas ir tolimoje praeity. Prieš 700 metų tokio skirtingumo…
Peržiūrėti daugiau
T. Tumosas „Rambyno padavimas” // Trimitas 1938 m., nr. 25, p. 600. Rambynas senovės ir dabartiniais laikais lietuviams buvo brangi vieta. Garsūs padavimai nupasakoja apie jo praeitį. Senovės laikais Ragainės pilyje gyvenęs Nemunas. Jis turėjo tris sūnus: Tilžaitį, Vilmantą ir Rambyną. Paūgėjus sūnums, tėvas išdalijo žemę. Rambynas gavo gražų kalną…
Peržiūrėti daugiau
Y. „Prieš 100 metų” / Trimitas 1938 m., nr. 1, p. 13-14. Viduramžių kankinimai ir mirties bausmės gintaro žvejams. – „Gintaro ponai” Sambijos pajūryje. – Pajūrį be paso lankyti buvo uždrausta. Amžinosios mūsų Baltijos jūros auksinės ašaros — gintaras — jau giliausioje senovėje plačiame pasaulyje išgarsino aisčių tautas, ypatingai Sambijos…
Peržiūrėti daugiau
J. Matusas „Klaipėdos senovė” // Trimitas 1937 m. nr. 2, p. 81-83. Lietuvoje žmogus apsigyveno labai senai. Tik nenustebkite, jog tai įvyko ne prieš 500, ne prieš 1000, bet maždaug prieš 12000 metų, kitaip sakant, 10000 metų prieš Kristaus gimimą. Tai vadinamas senasis akmens amžius. Nuostabu, jog to laikotarpio žmogaus…
Peržiūrėti daugiau
B. Buračas „Eržvilko piliakalnis” // Trimitas 1936 m., nr. 43, p. 1033. Šventoj žemaičiu žemėj, kur žalios girios ūžiančios ir šiandien senovės pasakas seka, stovėjo nuo amžių žemaičių aukštosios pilys, šiandien, kur teka upė Šaltona, vingiuodama plačiomis lankomis, tenai dabar niekuo negarsus Eržvilko miestelis naują gyvenimą gyvena ir milžinų gadynę…
Peržiūrėti daugiau
Jonas Vaidelys „Kuršių užmaris” // Trimitas, 1936 m., nr. 30, p. 718-719; Kuršių Užmaris yra vienas įdomiausių, ne tik Lietuvoje bet ir Europoje, gamtos kampelių, savo retomis kopomis, augmenija, gyventojais, vaizdais ir sava kultūra, šis kampelis, prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, kasmet apgulamas ekskursijų ir vasarotojų. Kuršių Užmaris prasideda Rytprūsiuos…
Peržiūrėti daugiau
K. Mekas „Impilties piliakalnis“ // Trimitas. – 1934, Nr. 39, p. 772-773; Per paskutinius ketverius metus kas vasara atsiskleidžia naujų lietuvių tautos praeities paslapčių. Atspėjamos tolimosios praeities mįslės. Kastuvų, peilių ir pincetų paliestas prašneko Senosios Impilties kaimo, Darbėnų valsč. piliakalnis (dešiniajame Juodupės krante, 500 metrų nuo Juodupės intako į Šventąją)….
Peržiūrėti daugiau
Tauta Ir Žodis, 1923 Pasakose žaltys — tai jūrų — marių karaliūnas, šmėsteli didžiuliais, bet neapčiuopiamais turtais, pagrobia ar suvilioja mergelę ilgakasę, nusigabena į savąsias vaidas. Tai labiausiai paplitęs Lietuvoje pasakų apie žaltį variantas. Visai kitoks aukštaitiškas žalktys — karalius: beribė jo galia ir milžiniški turtai, bet jie sutviska tik…
Peržiūrėti daugiau