Pėdsakai

L. Noreika „Palanga” // Vairas 1914 m. nr. 12, p. 2-6; Palanga senai garsi ir žinoma yra ir vietos valstiečiui Žemaičiui, ir išlepintam bajorui dvarininkui, ir svetimtaučiui, ypač len­kui, tik kiekvienam vis kitaip. Vieniems ji yra atminimais bran­gi, buvo ir yra plačiai apylinkei vieta, kurio­je buvo tik vienintelė lengviau pasiekiama…

B. Buračas „Padavimas apie Vilnių ir Nerį” // Trimitas 1940 m. nr. 26, p. 641; Prieš šimtus metų Vilniaus apylin­kė ūžė šlamėjo be galo ir be krašto žaliuojančiomis giriomis apaugusi. Anuomet dar nei Vilniaus miesto ne­buvo. Tenai tarp aukštų Panerių kal­nų buvo supiltas aukščiausias pilies kalnas ir pastatyta jame aukščiausioji…

Iš padavimų Ip. Cieška „Kur gimė krivių Krivis” // Trimitas 1940 m., nr. 19, p. 451-453; Mūsų poetas Maironis savo eilė­raštyje yra kvietęs keleivį, keliaujan­tį nuo Šiaulių pro Luokę, neužmiršti sustabdyti arklių ir užlipti ant Šat­rijos kalno. Poetui atrodė, kad Šatri­ja yra viena gražiausių mūsų šalies vietų. Tiesa, Šatrija graži,…

K. Paunksnis „Gedimino kalno pilis” // Trimitas 1940 m., nr. 1, p. 15-16; Lietuvos Didysis Kunigaikštis Ge­diminas ant stataus kalno Neries ir Vilnelės upių santakoje pastatė pilį ir rezidencija perkėlė iš Trakų į nau­jąją sostinę. Pakalnėje kiek vėliau pastatyta žemoji pilis ir apvesta aukštu mūru bei giliu grioviu. Kad apsaugotų…

Z. Ivinskis „Didžioji 1336 m. tragedija Pilėnuose” // Trimitas 1939 m. nr. 50, p. 1216-1218. Kalbant apie karalių Gediminą, reikia dar sustoti ties jo santy­kiais su kryžiuočiais, kurie vis intensyviau ruošėsi pulti Lietuvą. Naujas ordino magistras Ditrichas von Altenburgas nuo 1336 m. pradeda savo didįjį spaudimą. Po keleriu metų pertraukos,…

Dr. J. Remeika „Apstainių piliakalnis” // Ką kalneliai pasakoja 1939 m., p. 23-28. Ant Apstos upės kalno gyveno turtingas kuni­gaikštis. Jo išteklius buvo pasakiškas. Nieko ne­trūko jam: nei valgių, nei gėrimų, nei puikių gyvulių kūtėse ir gražiausių daiktų namuose. Nė vienas vargšas neišeidavo iš dvaro tuščiomis rankomis. Jam dievai padovanojo…

B. Buračas „Akmeniu virtusi karalaitė” // Trimitas 1939 m. nr. 34, p. 831. Padavimas apie Jučionių akmenį Dešiniajame Nemuno krante, tarp didelių girių, Kulautuvos pu­šynuose, yra Jučionių kaimas. Kaimo pakluonės tankioje girioje sruvena versmingas Neriepos upe­lis, kūrime riogso žemėn įsmegęs Karalaitės akmuo. Žiūrint į jo iš­vaizdą, kai kam jis primena…

A. Sirutis „Ten, kur gimė ir augo dr. J. Basanavičius” // Trimitas 1939 m. nr. 7, p. 155-157; Šio didžiojo lietuviu tautos ir savo gimtosios žemės mylėtojo gimtinė yra Ožkabalių kaimas, Bartininkų v., Vilkaviškio apskr. Ožkabalių kaimas yra labai įvai­rus ir nelygus: vietomis gana žy­miai kalnuotas, kur-ne-kur išraižytas upeliukais, turi…

A. Vaidatonis „Dionizo Poškos tėviškėj” // Trimitas 1938 m. nr. 41, p. 993-994. Už Kryžkalnio, važiuojant didžiuo­ju Palangos vieškeliu, pervažiavus Ančios upę, yra nedidelis, vienkie­miais išmėtytas, Bardžių kaimas. Pro šią vietą pravažiuoja, šimtai vasaroto­ju, bet labai retas čia sustoja ir žino, kad už pusvalandžio kelio yra didžio­jo žemaičiu romantiko Dionizo…

Povilas Pakarklis „Apie senus lietuvių klaipėdiškių laikus” // Trimitas 1938 m., nr. 41, p. 990-992. Plačiai Lietuvos visuomenei yra žinoma, kad klaipėdiškiai ilga lai­ką gyveno skirtingą politini gyvenimą nuo kitos Lietuvos dalies lietuvių. Tačiau ne visuomet tas politinis gyvenimas yra buvęs skirtingas ir tolimoje praeity. Prieš 700 metų tokio skirtingumo…

T. Tumosas „Rambyno padavimas” // Trimitas 1938 m., nr. 25, p. 600. Rambynas senovės ir dabartiniais laikais lietuviams buvo brangi vieta. Garsūs padavimai nupasakoja apie jo praeitį. Senovės laikais Ragainės pi­lyje gyvenęs Nemunas. Jis turėjo tris sūnus: Tilžaitį, Vilmantą ir Rambyną. Paūgėjus sūnums, tėvas išdalijo že­mę. Rambynas gavo gražų kalną…

Y. „Prieš 100 metų” / Trimitas 1938 m., nr. 1, p. 13-14. Viduramžių kankinimai ir mirties bausmės gintaro žvejams. – „Gintaro ponai” Sambijos pajūryje. – Pajūrį be paso lankyti buvo uždrausta. Amžinosios mūsų Baltijos jūros auksinės ašaros — gintaras — jau giliausioje senovėje plačiame pasau­lyje išgarsino aisčių tautas, ypatin­gai Sambijos…