Pėdsakai
straipsniuose, legendose, tautosakoje
Daugelyje čia publikuojamų straipsnių prisegtos ir vietovės apie kurias juose kalbama. Belieka tik perskaityti pateiktą informaciją, spausti ant vietovės ir atsidariusiame lange susirasti mygtuką „Rodyti kelią„.
Seniūnijos miestelis Subačius, gavo savo vardą, kaip sakoma, nuo pavardės sodiečio Subačiaus, kursai pirm uždėjimo miestelio čia turėjo savo sodybą. Toji pavardė Panevėžio pavietę dar iki šiolei sutinkama. Miestelis guli ant upelės Viešintos kranto; Dievo namai mediniai; viduje pavyzdingas švarumas, o kadangi bažnyčia jau gana senyva, nes pastatyta 1590 metuose,…
Peržiūrėti daugiau
Gargždų dvaras, anksčiau seniūnija, tapo Rusų Imperatorienės Katrės II-sios dovanotas Ottonui Igelström’ui († 1823), nūnai gi, yra Rönne’ų nuosavybe. Pats miestelis guli prie Prūsų sienos ant Minijos kranto pakilioje vietoje; parapijinė bažnyčia medinė ir kaip didesnoji Žemaitijos bažnyčių dalis, išvaizdi gana paprastai; joks tapytojas nepridėjo prie jos savo rankos, bet…
Peržiūrėti daugiau
Pavandenė mažas ́miestelis Danilavičių nousavybė; jame parapijos bažnyčia iš oro ir vidaus gerai apveizdėta, beveik kaip visos šios vyskupystės bažnyčios nuo tam, tikro laiko iš oro ir vidaus rūpestingai užlaikoma, savo vyriausiąją globėja turi šv. Uną. Altorių teplioti paveikslai ir skaptuoti papuošalai nekuomi neatsižymi. Miestelis dailioje vietoje, gerai pastatytų, namų…
Peržiūrėti daugiau
„Kalnai ant kalnų, ir ant tu kalnų kalnai ir maži kalneliai!… Vakariniame Šiaulių apskričio pakraštyje, Luokės parapijoje, riogso augščiausias visoj Žemaitijoj įdomus „Šatrijos“ kalnas. Žinoma, prilyginus ji, prie Karpatų, Kaukazo ir Alpių viršūnių, butų ne kas. Bet mūsų šalyj, šalip „Smėlių”, „Pilių” ir kitų tokių mūsiškių kalnelių Luokės kalnas pasirodo…
Peržiūrėti daugiau
Kvėdarna yra miestelis Resainių paviete netoli Prūsų ribos prie upelio, vadinamo Giniota, ant lygumos pastatytas; priguli prie Naujamiesčio seniūnijos ir yra iki šiolei Ronikierių valdžioje. Neaugšti Giniotos antkalnėliai skiria dvarą nuo miestelio. Ant upelio yra prūdelis ir malūnėlis. Parapijos bažnyčia sena, medinė, čerpėmis dengta, paremta, bet gerai užlaikoma, turi šešis…
Peržiūrėti daugiau
Janopolės nuo Šakinos tolumas nedidesnis per 10 mylių, tečiaus išrodo, kad čia esu visai kitokiame krašte. Atsiminiau apie Janopolės parapijos žmonių privalumus ir palinkimus; čia žmonės ne taip drąsus, nesumaningi, švelnus, klusnus, dievobaimingi. Moteris ne taip verčiamos prie sunkesniųjų darbų, paprastuose, kaip tai verpime, audime ne dailininkės. Parėduose madu nevaiko,…
Peržiūrėti daugiau
Janapolė tai menkas sodelis, kuriame keletas gryčių ir medinė bažnyčia, pastatyta Žemaičių vyskupo Jono Dominiko Lopacinskio. Bažnyčia gražiai užlaikoma, nors dailės dalykų joje ir nėra. Klebonijos triobesiai menki. Netoli bažnyčios gražioje vietoje dvaras, vadinamas Viržovėnai, mylima buveinė vyskupo Lopacinskio, nuo jo vardo pramintas Janapaliu. Viržovėnai, užrašyti bažnyčiai Vytauto, prigulėjo kitą…
Peržiūrėti daugiau
Kam yra prisiėję ne jau tyrinėti, bet, nors taip sau aplankyti vieną – kitą piliakalnį ir pasiklausyti apie juos žmonių papasakojimų, tas žinos, be abejonės, jog labai dažnai yra žmonių minima apie girdėtuosius arba net pačių tariamai matytuosius tų kalnų urvus. Piliakalnių tyrinėtojams, tie urvai yra prigadinę jau ne maža…
Peržiūrėti daugiau
Aukštadvario apylinkė viena gražiausių Lietuvoje. Aplinkui kiek akys užmato dunkso kalvos, kalnai ir kalneliai, kuriais nusėtas visas žemės paviršius. Tai kraštinės morenos, suverstos čia senovėje slinkusių ledynų. Tarp kalnų sliukso skaidrūs ežerai, geltoni smėlynai, rudi žvyrynai, dirvose riogso nesuskaičiuojama daugybė didelių ir mažų akmenų, kuriuos čia paliko ledynai. Dešiniame Verknės…
Peržiūrėti daugiau
Pašušvys, Šaulių p. Paaiškinu senovinių daiktų radinį, kuri per Jūsų Redakciją busiunčiau į Lietuvių Mokslo Draugijos muziejų. Tie 9 daiktai netyčiomis rasti Pašušvio bažnyčios šventoriuje. Buvo ten pailgas pylimukas. Jį prisireikė nukasti, šventoriaus mūro pamatui kasant griovį. Šisai pylimas, matyt, gilios senovės laiku padarytas ne kam kitam tik apsigynimui, nes…
Peržiūrėti daugiau
Vilniaus miesto viduryje yra kalnas, Bokštakalniu vadinamas užtai, kad nuo seniausių laikų, kai dar Vilniaus miesto nebuvo, tai čia buvo kaimas, o prie jo išmūryta tvirtovė su bokštu, nuo ko toji vieta ir pavadinta Bakštakalniu. Ant tos vietas dabar pravoslavų vaikams yra prieglauda, atimta nuo katalikų, ir daržai, netoli Našlaičių…
Peržiūrėti daugiau
Nemunas, tas musų upių milžins su žaliuojančiais krantais, žmogų savęspi traukte traukia. Nevienas tėvynainis, už priedermę sau laiko, vasaros laike, garlaiviu pavažinėti, nuo Kauno Jurbarko linkon. Čia regi, abiejose upės pusėse, lapuočius medžius savo grožybėje žaliuojant, ten brangios vietos – pilkalniai riogso, kitur bažnyčios bokštas, tartum aukštyn kyla, bei baltosios…
Peržiūrėti daugiau