Pilės

Didžiai senoj gadynėj žemaičiai, mūsų pranokėjai, buvo pagonimis. Neturėjo svietiško karaliaus, valdė jais aukščiausias pagonių kunigas, vadinamas Kūrėjų Kūrėjas, kurį kiti raštininkai vadina Krive Krivaičiu, nieko nuo žmonių nereikalaudamas. Gyveno mieste Russ, arba Rusnėj. Miestelis tas tebėra lig šiolei Prūsuose pas santeklį upės Nemuno su jūra. Po valdžia Kūrėjo Kūrėjų buvo: prūsai, žemaičiai, lietuviai, kuršininkai, uždauguviai (lifliandiečiai) ir žemgaliai su šios dienos Inpliantais. Maskoliai pagaliau jo priklausė. Visos tos srities žmonės nedirbo sau bažnyčių, bet meldės ant aukštų kalnų, kuriuos gebėjo išpilti, todėl ir lig šiolei tokie kalnai vadinas pilėmis arba pilalėmis.

Ant tų pilių pagonių kunigai kurstė be pertrūkio ugnį su ąžuolo medžiais; žmonės, biškį žemiau stovėdami, meldės savotiškai. Ant galo kunigai sakė stovėdami pamokslus. Tas piles užėmę, žemaičiai gynės nuo neprietelių. Taisė paprastai pas vandenį, idant turėtų ką gerti.
Lig šiolei Lietuvoj tebėra šios pilės.

1. Pačiame pajūryj supilta ant kapo didžios kunigaikštienės Birutos, moters didžio kunigaikščio Kęstučio, o didžio kunigaikščio Vytauto motinos, kuri gimė ir paaugo netoli nuo Palangos miestelio.
2. Bliūdkalnis, arba pilė, esanti Darbėnų parakvijoj, ties upaliu Tenže, netoli nuo Senkų sodos.
3. Plienijos kalnas, arba pilė, esanti Žarėnų parakvijoj, ties upe Minija, kurios jau pusę vanduo išardė.
4. Pilalė Salantų parakvijoj, ties upe Salantu, netoli nuo Barzdžių sodos. Po šonais tos pilės yra versmė.
5. Auko kalnas, arba pilė, ant kurios senovėj pagonys žemaičiai degino aukas, tai yra apieras. Supilta yra ties upaliu, Varline vadinamu.
6. Pilė Skuodo parakvijoj, ties upe Bartuva, pas sodą, vadinamą Puodkaliai.
7. Pilė Telšių parakvijoj, ties dvaraliu p. Gorskio, vadinamu Džiuginėnai.
8. Medziogalis, aukščiausias Žemaičių kalnas, Kaltinėnų parakvijoj. Po kalnu yra šalteniai, iš kurių gauna pradžią upalis Akmena.
9. Pilė, taipogi Kaltinėnų parakvijoj, ties upe Akmena, pas sodą, Meirės vadinamą.
10. Girgždutė, pilė didi Pavandenės parakvijoj. Iš šaltenių, po kalnu esančių, gauna pradžią upalis Kražantė.
11. Moteraitis, taipogi Pavandenės parakvijoj, ties ežeraliu, iš kurio gauna pradžią upė Venta.
12. Šatrija, garsingas kalnas Luokės parakvijoj.
13. Pilė Kražių parakvijoj, netoli nuo sodos Kartiškių.
14. Pilalė Nemakščių parakvijoj, ties upaliu Balčia, arti sodos, vadinamos Pabalčiai. Pilė jau ariama, todėl pragaiš ilgainiui.
15. Pilkalnis Nemakščių parakvijoj, ties upe Šešuvim, pas dvaralį, vadinamą Viduklė.
16. Pilė Varnių parakvijoj, ties ežeru Lūkstu, netoli nuo Gelžyčių sodos.
17. Pilė tarp Plungės ir Beržoro, ties upe Babrungu, netoli nuo sodos, vadinamos Užupiai.
18. Galdinga, pilė ties upe Babrungu, Plungės parakvijoj, netoli nuo sodos, vadinamos Prūsaliai.
19. Pilė Plungėj ties kapais, pas upę Babrungą. Kalną tą jau aria žmonės.
20. Pilė Kalvarijos miestelyj, šiandien vadinama kalnu švento Jono.
21. Tverų kalnas, ties keliu, vedančiu iš Tverų į Varnius. Kalnas, arba ta pilė, apaugusi jau su medžiais, užlaikė daugel kapčių, rodančių čia buvus kares.
22. Pilės kalnas dešiniojoj pusėj upės Ventos, pas pat miestelį Papilės. Kalnas tas vos ne visas jau yra išardytas per vandenį; po juo gali kožnas surinkti kiek tinkamas varlakaušių ir jūros sraigių, nors tas miestelis yra atsčiai nuo jūros per dvi dešimti mylių.
23. Pilės kalnas kairiojoj pusėj upės Ventos, šiandien apverstas į kapus Papilės parakvijos, nes yra pas tą miestelį.
24. Saldus kalnas netoli nuo miesto Šiaulių, ant kurio gyvena daugel kirminų.
25. Pilkalnis ties upaliu Eržvilku, pas Eržvilko miestelį.
26. Pilė Kurtuvėnų miestelyj, kurioj pirma katalikų bažnyčėlė buvo pastatyta. Šiandien yra apversta į kapus.
27. Pilė pas kapus Jurbarko parakvijos.
28. Pilė Kvėdarnos parakvijoj, kairiojoj pusėj upės Jūros; ant to kalno lig šiolei randa žmonės didžius žiedus, į kuriuos gali tris pirštus įkišti, todėl ir vadina milžionu žiedais.
29. Pilė netoli nuo Baisogalos miestelio, ant pelkės išpilta, vadinas dar senaisiais kapais.
30. Onkaimis ties upe Dubysa, Betygalos parakvijoj. Pilė tankiai minavojama senų dienų raštuose.
31. Gedimino kalnas Veliuonos miestelyj, supiltas būk ant kapo didžio kunigaikščio Gedimino.
32. Upytės pilė, išpilta baloje.
33. Pilė Karmėlavos parakvijoj, ties upe Vilija, pas sodžių Kleboniškį, tiktai iš dešinės pusės Vilijos.
34. Pilės kalnas, apverstas į kapines Kupiškio parakvijos, nes yra arti miestelio Kupiškio.
35. Pilės kalnas arti miestelio Lietuvos, Papiliu vadinamo.
36. Aukmeris, pilė miestelyj, šiandien vadinamame Vilkmergė, vos ne su visu sugriuvusi. Ilgainiui nebteks jos.
37. Pilės kalnas netoli nuo miestelio Šėtos, ties sodžium, Stagiai vadinamu. Ant to kalno yra vanduo.
38. Pilės kalnas Užpalių parapijoj, pas ūlyčią, vadinamą Šeimyniškiai.
39. Piliakalnis Sudeikių parakvijoj, ties ūlyčia Rukliai. Lig šiolei žmonės tebepasakoja ant to kalno senovėj apieras deginus.
40. Piliakalnis Sudeikių parapijoj, pas ūlyčią Nolėnai.
41. Pilė ties Vieteikių ūlyčia, netoli nuo bažnyčios Pakalnių.
42. Utenos pilė, supilta didžiam kunigaikščiui Uteniui liepiant.
43. Braslavo pilė tarp dviejų ežerų, supilta per vokiečius ir maskolius, karėje sugautus.
44. Kernavės pilė ties upe Nerim, arba Vilija. Senovėj stalyčia didžio Lietuvos kunigaikščio.
45. Vilniaus pilė (Zamkowa gora); Vilnius paskiau stalyčia didžio Lietuvos kunigaikščio ir karaliaus.
46. Vecpilė Semigalijoj, ties upe Dauguva, arba Dvina, netoli nuo miestelio Kopilovo.
47. Piltenė, Kurše miestas, ties kuriuo yra ir kalnas.
48. Ventspilis, Kurše miestas pajūry, vadinamas šiandien Vindava.
49. Ožputis, miestas Kurše, vadinamas Azenpotu. Tame yra kalnas, ant kurio buvo paskiau klioštorius bernardinų.
50. Vecpilė tarp dviejų kalnų pas miestelį, Altenburgu vadinamą.
51. Impiltė Laukžemio parakvijoj.
52. Pilė netoli nuo Viešvėnų, į kapus apversta.
53. Pilkalnis (Pilkalen) Prūsuose, ne per toli nuo Gumbinės.
54. Pilės kalnas Laukuvos parakvijoj, ties upaliu pas sodžių Treigiai.
55. Šventkalnis Laukuvos parakvijoj, pas sodą Bilionys.
56. Dievytis, kalnas Laukuvos parakvijoj, pas ežeralį Dievytį.
57. Pilė pas ežerą, kame yra ir dvaralis Paežeris.
58. Pilė Šidlavos parakvijoj, pas dvarą Pasakantis. Yra greta du kalnu.
59. Pilės kalnas pas miestelį Šiaulėnus.
60. Pilė Trakuose.
61. Pilė pas miestelį Birštoną, Trakų paviete.
62. Pilė pas sodžių, Lalėnai vadinamą, Trakų paviete.
63. Skuburlio kalnas Kaltinėnų parakvijoj, pas Akmeną.

Žinaus ne visas pilės teišskaitęs, tačiau bus jų gana, nes kalnai, ir tūkstančiui metų praslinkus, tebniūksos.

Žuvėdų karaliui Gustavui Adolpui ir Karoliui dvyliktam į mūsų kampą įsigriovus, ant tų kalnų žuvėdai turėjo savo sargybas. Dabojo, kad žmonės ant jų nesukiltų; todėl žmonės ir lig šiolei tebvadina juos žuvėdų kalnais.

Šis piliakalnių sąrašas, kartu su likusia informacija paimtas iš M. Valančiaus „Pasakojimas Antano Tretininko” 1891 m. knygos. Beveik visi sąraše minimi piliakalniai yra patalpinti svetainės kataloge išskyrus tiktai tuos, kurie yra ne Lietuvos teritorijoje. Taip pat čia minimų kelių piliakalnių nustatyti nepavyko.

Žemiau pateikiame visą piliakalnių sąrašą/galeriją kuria vadovaudamiesi galėsite šiuos piliakalnius apkeliauti savo kelionių po Lietuvą metu.