Autorių archyvai: Donatas

Autorių kolektyvas „Vaidilutė” // Vilniaus legendos 1998 m., p. 38-40; Nuotraukoje Neris, 1882 m. autorius: Józef Czechowicz. Gražioji Usparimė, šešioliktąjį pavasarį išvydus, neteko motulės ir tėvulio. Motulė, sunkios ligos varginama, anksčiau nukeliavo pas dievus į dausas, o tėvulį be­medžiojant vilkai sudraskė. Kadangi nebuvo artimų giminių, prie kurių prisiglausti galėtų, ryžosi…

Šis miestelis įsikūręs apie 34 km į pietva­karius nuo Ašmenos, prie Gaujos (dešinysis Nemuno intakas 93,5 km ilgio) upės. Gausūs archeologiniai paminklai rodo, kad Dieveniš­kių apylinkėse žmonės gyveno jau pir­maisiais amžiais po Kristaus. Rašytinių isto­rinių šaltinių žinios apie Dieveniškes siekia Vytauto Didžiojo laikus. 1433 m., pagal Žy­gimanto Kęstutaičio bajorijai suteiktas…

J. Str. „Užvinčių miškai.” // Mūsų girios 1930 m. nr. 6., p. 52-54; Zarasų miškų urėdijoj, paliai pačią administracijos liniją tęsiasi didelis gražaus miško masyvas — Užvinčių miškai. Bendras miško plotas 4500 ha. suskirstytas į 81 kvartalą. Daugiausia pušynas su ma­ža priemaiša eglių ir dar mažesne minkštųjų lapuočių veislių medžių….

Keliauti svetainėje VietosDvasia.lt pateiktais maršrutais yra labai paprasta. Viskas ko mums reikia tai išmanusis telefonas ir jame įdiegta nemokama „Google Maps” programėlė. Jei jos neturite savo telefone, parsisiųsti galite paspaudę šia nuorodą Android telefonams, arba nuorodą, skirta IOS telefonams. Sekantis žingsnis yra išsirinkti maršrutą, kuriuo norite keliauti iš mūsų puslapio…

Rimšės apylinkės yra žinomos nuo seno. Trijų valstybių pasienyje, rytiniame Lietuvos ir Ignalinos rajono taške įsikūrusi teritorija yra prie išorinės Europos sąjungos sienos. Ribojasi su Baltarusijos respublika, didžiausiu Lietuvos ežeru Drūkšiais. Kelis kilometrus yra nutolęs antras pagal dydį Lietuvos ežeras – Dysnai, Visagino savivaldybės ir Zarasų rajono savivaldybės. Seniūnijos teritorijoje…

K. Subačius „Sūduvos krašto istorinė Kimenavos žemė” // Terra Jatwezenorum. [T.] 2 (2010) : jotvingių krašto istorijos paveldo metraštis 2010 m. p. 108-130; Istorinė pratarmė Marijampolės miestas istorijos amžių virsme tapo šiandieninės Sūduvos krašto centru, jo sostine. Žinoma, tai akivaizdus faktas, tačiau dėl krašto pavadinimo – ir šne­kamojoje kalboje, ir…

K. Baliūnas „Plungės gyvenimo vaizdeliai” // Sekmadienis 1939 m. nr. 39, p. 3; Nuotrauka: „Plungės klumpdirbiai ” S. Petrauskas. Žemaičių muziejus „Alka”. Legendarinis miestas. – Užkeikti lobiai požemiuose. – Rykštės už nelegalią meilę. – Jungtuvių priesaikos laužytojus plakdavo botagais. – Patricija ir plebėjai. – Mūsų ponas grapelis. – Bezprizornikai ir…

L. Kumštytis „Stanelių senovės liekanos” // Gimtasai kraštas 1943 m., nr. 1, p. 46-47; Kryžiočių ordino ir Kuršo vyskupo Henriko pietinių Kuršo žemių 1253 m. dalybų akte, srity, vadinamoje „Ceclis“, minima vietovė „Pytwe“ (žiūr. Lietu­vių kalbos žodynas, II sąs. XCI lap. K. Būga). Toliau, tame pat žodyne, CXXIV lape, K….

A. Tautavičius „Dubingių apylinkių archeologiniai paminklai” .. Dubingiai 1971 m., p. 27-38; Gražios Dubingių apylinkės iki šiol archeologų labai mažai tyrinėtos, mažai žinomi jų archeologiniai pamink­lai, nedaug ir į muziejus iš čia patekusių archeologinių radinių. Todėl seniausia šio Lietuvos kampelio praeitis tebėra mažai žinoma, tebelaukia savo tyrinėtojo. Dar negalime atsakyti…

Č. Kudaba „Dubingių apylinkių gamtos ypatumai” // Dubingiai 1971 m., p. 7-19; Dubingių apylinkės išsiskiria iš kitų dėl neįprastai ilgo, siauro, stačiašlaičio ir gilaus ežero, kuris čia nusi­tęsia iš vakarų į rytus. Geografinėje literatūroje tokio tipo ežerai vadinami rininiais (vok. Rinnensee), o lietu­viškai juos mėginama vadinti loviniais. Tokių ežerų Lie­tuvoje…

I. Butkevičius „Sodybos Ignalinos draustinio kaimuose” // Ignalinos kraštas 1966 m., p. 86-98; Nemažą miškingo ir ežeringo ANP dalį sudaro valstiečių gyvenvietės. Daugiausia tai gatviniai kai­mai, įkurti dar XVI a. valakų reformos metu. Jie dažniau­siai išsidėstę patogiose vietose tarp miškų, prie ežerų. Parko teritorijoje dėl įvairių sąlygų susiformavo dvejopi gat­viniai…

R. Batūra „Linkmenų pilis ir krašto ginyba XIII – XV a.” // Ignalinos kraštas 1966 m. p. 34-42; Senovės Linkmenų krašto centras buvo 1373 m. rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėta Linkmenų pilis. Jos vietą tiek XIX a. istorikai, išleidę ir komentavę Kryžiuočių ordino kronikas, tiek vėlesni Lietuvos istorijos tyrinėtojai (H. Lov­mianskis)…