Autorių archyvai: Donatas

Nuotrauka: Piliakalnis. Raseinių apskritis. Ariogalos valsčius. Ariogalos miestelis. Balys Buračas 193(?) m. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka Jonas Jonila Žilius „Libo Palemonas” // Palemonas ir jo padermė 1928 m., p. 9-10 401-ais Viešpaties metais kilo Atila, pavadintas Dievo rykšte… Jis įėjo į Valakų žemę, prie Romos, o kunigaikščiai ir senatoriai,…

B. Buračas „Girždutos kalno lobiai užkerėti” // Jaunasis ūkininkas 1938 m. gruod., 8, p. 600-601 Garsi žemaičių Giržduta, senovėje buvusi tvirta pilis ir garbinga šventvietė. Kalnas turi dvi viršūnes. Vienoje kalno viršūnėje, kurioje dabar žymu tik klam­pi bala, sako, buvusi pagonių alka. Vieta esanti užkeikta. Kai šventųjų ugnį krikš­čionys užgesino,…

B. Buračas „Birštono piliakalnio karalaitė” // Jaunasis ūkininkas 1938 m. gruod., 8, p. 600 Birštonas daugeliui žinomas savo gy­domais mineraliniais vandenimis ir gra­žiomis vasarvietės apylinkėmis. Mažiau kam yra žinomos Birštono istorinės vietos, kurių čia yra net kelios. Žymes­nės yra šios: Vytauto kalnas, Vytauto krepastis, Ginkaus pilalė, Kernuvių kal­nas ir Žvėrinčiaus…

Dr. J. Remeika „Kalotės ežeras” // Kai dar amžina ugnis ruseno 1939 m. p. 135-136; Kol Bendikų kaimas buvo neišdalytas, sam­dydavo tik vieną kerdžių. Tas ganydavo viso kaimo gyvulius. Kartą jis ganė prie Kalotės ežero ir, atsisėdęs ant žemės, vijo apvarčius savo rezginėms. Tuo tarpu pribėgo prie jo vel­nias iš…

Nuotrauka: Joninių šventė ant Rambyno kalno. Nežinomas autorius XX a. 3 deš. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus P. Babickas „Ra,bynas” // Ūkininko patarėjas 1932 m. birž. 24 (25), 8-9 Daug yra mūsų tėvynėj piliakalniu ir šiaip kainų kalneliu, apsuptu paslap­tingu padavimu ir pagarbos šydu, bet garsiausias ir mėgiamiausias bene bus Rambynas….

A. Vaidevutis „Stelmužė paslaptingųjų ąžuolų karalija” // Ūkininko patarėjas 1932 m. rugpj. 26 (34), p. 7 Keletą žodžių apie Stelmužę, apie pa­slaptingų ąžuolų karaliją, apie vaidilų žemę. Nuo Zarasų, maždaug .2 km. į šiau­rę, yra senas Stelmužės dvaras. Tas dvaras, gal būtu visai pamirštas, jei ne tas ąžuolas, kuris viešpatauja…

B. Buračas „Piliakalniai arba šventkalniai” // Ūkininko patarėjas 1932 m. spal. 28 d. (43), p. 6-7 Apsidairęs po mūsų kraštą visur gali pastebėti kalnelių; panašių į balną, t. y, su žymiu įdubimu per vidurį kalno. Šie kalneliai seniau tarnavo apsigynimui nuo priešų. Juos ir vadina „pilė“, ,,pilelė“, „piliukas“, „piltinė”, „pilaitė”…

Teofilis Tilvytis „Gražus mano Tauragnai” // Ūkininko patarėjas 1932 m. lapkr. 18 d. (40), p. 7 Poemos „Nemunas teka” I-os dalies pradžia Nuo Taurapilio, nuo kalno Matos mažesni kalnaiIr ant vieno, kaip ant balno Sėdi mano Tauragnai.Per gilius, vingiuotus šlaitus Tauragnas mėlynas raitos, Gale jo tamsi duobė — Antras ežeras…

Nuotrauka: Vidmantas Balkūnas B. Buračas „Girnikų kalnas” // Ūkininko patarėjas 1932 m. lapkr. 25 d. (47), p. 9 Už Šiaulių pavažiavus 15 kilometrų į vakarus Tauragės plentu, prasideda Žemaitijos kraštas. Čia gamta visai kitokia. Visur tik kalnai, pakalnės. Pakalnėj ežerėlis arba kaimelis, tarpkalnėj upelis, ten vingiuoja kelelis, o prie kelio…

Nuotrauka: Nidos žvejų namas. Averse – medinis gyvenamasis žvejo namas ir kiemas. Namo stogas čiukurinis, dengtas nendrėmis, langai su langinėmis, išorės namo sienos apkaltos stačiomis lentomis. Aplink namą auga krūmai, žolės. Fotografuota Nidoje, XX a. I. p. Nežinomas fotografas. Neringos muziejus. V. B-s „Kuršių Nerijos žvejų namas” // Ūkininko patarėjas…

Rumbobių piliakalnio padavimas B. Buračas „Užburto piliakalnio kariuomenė: Rumbonių piliakalnio padavimas // Žiburėlis. 1939 m. Nr. 3, p. 38-39; Graži Dainavos šalis, didinga buvo jos praeitis, apie kurią dabar tik senos dzūkų pasakos byloja ir puikūs Dainavos piliakalnai gyvai mums liudija. Smagu pasi­dairyti gražioje Dainavos šalelėje ir miela pasiklausyti senųjų…

Rambyno alkvietė – tai viena švenčiausių senovės lietuvių vietų, kur gamtos grožis, mitinis pasakojimas ir tautos dvasia susilieja į vieną gyvą atminties versmę. Ant aukšto Nemuno kranto, tarp ąžuolų ir liepų, kadaise ruseno amžina ugnis, skambėjo vaidilučių giesmės, o iš tolimiausių žemių žmonės rinkosi čia aukoti dievams, melsti Laimių palaiminimo…