Barstyčių apylinkės Barstyčių apylinkės. Vandens paukščių karalystė yra prie pat Barstyčių (Platelių girininkijas ribose). Labiausiai verta dėmesio apie 40 hektarų dydžio pelkė. Čia yra įsikūrusi kelių šimtų porų kirų kolonija. Kirai — labai įkyrūs visaėdžiai paukščiai, prisitaikantys prie įvairių gyvenimo sąlygų. Šalia jų kolonijos visada įsikuria reti ir nykstantys paukščiai….
Peržiūrėti daugiau
Dr. J. Remeika "Kalotės ežeras" // Kai dar amžina ugnis ruseno 1939 m. p. 135-136; Kol Bendikų kaimas buvo neišdalytas, samdydavo tik vieną kerdžių. Tas ganydavo viso kaimo gyvulius. Kartą jis ganė prie Kalotės ežero ir, atsisėdęs ant žemės, vijo apvarčius savo rezginėms. Tuo tarpu pribėgo prie jo velnias iš…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Nidos žvejų namas. Averse – medinis gyvenamasis žvejo namas ir kiemas. Namo stogas čiukurinis, dengtas nendrėmis, langai su langinėmis, išorės namo sienos apkaltos stačiomis lentomis. Aplink namą auga krūmai, žolės. Fotografuota Nidoje, XX a. I. p. Nežinomas fotografas. Neringos muziejus. V. B-s "Kuršių Nerijos žvejų namas" // Ūkininko patarėjas…
Peržiūrėti daugiau
Dr. J. Remeika "Dovilių piliakalnis" // Kai dar amžina ugnis ruseno 1939 m. p. 97-104; Puikiame Minijos kranto ąžuolyne, į pietus nuo Dovilų, slepiasi pilaitės kauburys. Vieni pasakoja, kad čia kunigaikštis Dovilas gyveno, antri — kad Gedimino giminaitis, o patsai kaimas anapus upės gavęs vardą nuo Gedimino, kuris kartą aplankęs…
Peržiūrėti daugiau
Dr. J. Remeika "Dravernos milžinas" // Kai dar amžina ugnis ruseno 1939 m. p. 156-158; Kartą gyveno labai stiprus milžinas. Jei kam reikėdavo padėti, jis mielai rodydavo savo galią. Vieną dieną senas žmogus norėjo per Marias pereiti ir Užmaryje pasirinkti malkų, kur augo puiki giria, bet nežinojo kaip. Tada kreipėsi…
Peržiūrėti daugiau
B. Kerbelytė "Drevernos kalnas" // Kai milžinai gyveno 1969 m. p. 21-22; Senovėje vienas milžinas, plačią ir gilią Drevernos upę užpilt besirengdamas ir jau kone pilną prijuostę smilčių prisižėręs, ant kietumos atsidūrė. Apsidairęs į mylios tolume gulinčias kopas, jis atsitiesęs tuoj prišaukė per marias savo prietelį, į jo darbą bežiopsantį,…
Peržiūrėti daugiau
L. Noreika "Palanga" // Vairas 1914 m. nr. 12, p. 2-6; Palanga senai garsi ir žinoma yra ir vietos valstiečiui Žemaičiui, ir išlepintam bajorui dvarininkui, ir svetimtaučiui, ypač lenkui, tik kiekvienam vis kitaip. Vieniems ji yra atminimais brangi, buvo ir yra plačiai apylinkei vieta, kurioje buvo tik vienintelė lengviau pasiekiama…
Peržiūrėti daugiau
Povilas Pakarklis „Apie senus lietuvių klaipėdiškių laikus” // Trimitas 1938 m., nr. 41, p. 990-992. Plačiai Lietuvos visuomenei yra žinoma, kad klaipėdiškiai ilga laiką gyveno skirtingą politini gyvenimą nuo kitos Lietuvos dalies lietuvių. Tačiau ne visuomet tas politinis gyvenimas yra buvęs skirtingas ir tolimoje praeity. Prieš 700 metų tokio skirtingumo…
Peržiūrėti daugiau
Y. "Prieš 100 metų" / Trimitas 1938 m., nr. 1, p. 13-14. Viduramžių kankinimai ir mirties bausmės gintaro žvejams. – "Gintaro ponai" Sambijos pajūryje. – Pajūrį be paso lankyti buvo uždrausta. Amžinosios mūsų Baltijos jūros auksinės ašaros — gintaras — jau giliausioje senovėje plačiame pasaulyje išgarsino aisčių tautas, ypatingai Sambijos…
Peržiūrėti daugiau
J. Matusas "Klaipėdos senovė" // Trimitas 1937 m. nr. 2, p. 81-83. Lietuvoje žmogus apsigyveno labai senai. Tik nenustebkite, jog tai įvyko ne prieš 500, ne prieš 1000, bet maždaug prieš 12000 metų, kitaip sakant, 10000 metų prieš Kristaus gimimą. Tai vadinamas senasis akmens amžius. Nuostabu, jog to laikotarpio žmogaus…
Peržiūrėti daugiau
Jonas Vaidelys "Kuršių užmaris" // Trimitas, 1936 m., nr. 30, p. 718-719; Kuršių Užmaris yra vienas įdomiausių, ne tik Lietuvoje bet ir Europoje, gamtos kampelių, savo retomis kopomis, augmenija, gyventojais, vaizdais ir sava kultūra, šis kampelis, prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, kasmet apgulamas ekskursijų ir vasarotojų. Kuršių Užmaris prasideda Rytprūsiuos…
Peržiūrėti daugiau
K. Mekas „Impilties piliakalnis“ // Trimitas. – 1934, Nr. 39, p. 772-773; Per paskutinius ketverius metus kas vasara atsiskleidžia naujų lietuvių tautos praeities paslapčių. Atspėjamos tolimosios praeities mįslės. Kastuvų, peilių ir pincetų paliestas prašneko Senosios Impilties kaimo, Darbėnų valsč. piliakalnis (dešiniajame Juodupės krante, 500 metrų nuo Juodupės intako į Šventąją)….
Peržiūrėti daugiau