Kategorijų archyvai: Klaipėdos apskritis

(Isz mano atminties apie musų kelionę į Žemaiczius). Ant marių kraszto Palangos miestelyj Kur gyven musų broliai žemaitėliai, Yr augsztas kalnas, Byruta vadintas, Žalioms puszelėms virszuj apsodintas. Tautiszka daina. Kiekvienas žmogus, man rodos, laiko sav už laimę, jei gali aplankyti senovės savo tautos paminklus, kurie sziokiu ar tokiu budu yra…

Palanga, Palanga, kas nėra girdėjęs apie tą musu kraszto garbų městelj! Daugis jį ira patis aplankę ir pasigērēję tumi, kumi ten galima ira pasigērēti. Bet musu zine apie Palangą tankiausiai ira vienpusiszka, uź tai gali bus ne pro szalį, jeigu asz, ką keliaudamas tame kampe pastebejau, czia suglausiu norint trumpai….

Alkai ir alkvietės. Senovėje lietuviai garbindami savo dievus de­gindavo jiems aukas, kūrendavo amžiną ugnį ir t. t. Tos vietos, kur buvo deginamos aukos ir kūrenama amžina ugnis, buvo laikomos šventomis. Jos – dievų garbinamos vietos, kaip pažymi Lietuvių Literatūros Draugijos narys A. Tomas, daugiausia dominuodavo kalnų viršūnėse. Tokių kulto vietų…

„Briva Zeme" savo iliustruo­tame priede „Ilustretais Peelikums" 39 nr. įdėjo šį įdomų prof. Fr. Baldžio straipsnį iliustruo­tą apie Apuolės piliakalnį. Tar­dami, kad ir mūsų skaitytojams įdomu su juo susipažinti, de­dame jį čia išverstą lietuvių kalbon.                              "Lietuvos Aidas" Redakcija (1931 m.) Kronikininkas Rimbertas pasakoja, kad švedų karalius Olovas (maždaug 855 m….

Mažosios Lietuvos geografiniai matmenys. Lietuva yra lietuvių žemė, kur lietuviai nuo seno gy­veno ir gyvena, kur lietuvių pastangomis ir triūsu natū­riniai kraštovaizdžiai virto kultūriniais kraštovaizdžiais, kur tautos kultūrinis pasireiškimas yra susekamas įvai­riais atžvilgiais. Lietuviškos sodybos, lietuviški vieto­vaizdžiai, lietuviškas tautos menas, žodžiu visa etnogra­fija byloja, kur baigiasi tos ar kitos tautos…

Mitologinių akmenų tyrinėjimai. Vieni mažiausiai pažįstamų Lietuvos archeologinių paminklų yra vadinamieji mitologiniai akmenys. Jie būna įvairaus didumo ir formos, dažnai turi iškaltus įvairius ženklus ir dubenis. 1970 m. Lietuvos Mokslų akademijos Istorijos institutas pradėjo šių akmenų aplinkos tyrinėjimus. 1970 — 1971 m. buvo ištirta apie 30 mitologinių akmenų aplinka. Prie…

Palangos prašmatnybių istorija. Išaušo pavasaris. Atidarau lan­gą. Nesusivaldau. Spyna sužvan­ga, ir aš — Vytauto gatvėj. Saulėta. Apsižvalgęs pasuku į „Birutės“ medyną (vietos „lenkų“ „Tiškevičiaus parku“ vadinamą). Atsisėdu poilsio prieš pat „Lurdo“ „grotas“. Nors ne kartą čia ilsėjausi su džiaugsmo kupina širdim, bet šian­dien, jei būčiau išgalėjęs, būčiau maironiškai dainavęs. Ir…

Nerija. Visi girdėjome apie garsiąją dykumą Afrikoj — Sacharą. Tūks­tančius kilometrų dunkso smėlio plotai, pavojingi visiems, kas į juos nepasirengęs eina. Retos oazės dar primena, kad kažkada šioj vietoj būta derlingos žemės, miestų, kul­tūros… Keliaudamas mūsų gražiomis Kuršių Užmario kopomis, dažnai prisimeni Sacharą. Tik mūsų lietuviškoji dykuma yra miela ir…

Apuolė – mūsų senovės raktas. Maždaug prieš tūkstantį metų narsūs ir drąsūs vikingai sutarė ka­žin jau kelintą žygį į rytus, į žemes už jūros. Vadovaujami karaliaus Olavo, apie kurį vėliau skaldai dainas dai­navo ir sekė gūdžias pasakas, kuris dar ir šiandie minimas švedų pa­davimuose, vikingai susėdo į savo laivus, kaip…

Dr. J. Remeika "Kalotės ežeras" // Kai dar amžina ugnis ruseno 1939 m. p. 135-136; Kol Bendikų kaimas buvo neišdalytas, sam­dydavo tik vieną kerdžių. Tas ganydavo viso kaimo gyvulius. Kartą jis ganė prie Kalotės ežero ir, atsisėdęs ant žemės, vijo apvarčius savo rezginėms. Tuo tarpu pribėgo prie jo vel­nias iš…

Nuotrauka: Nidos žvejų namas. Averse – medinis gyvenamasis žvejo namas ir kiemas. Namo stogas čiukurinis, dengtas nendrėmis, langai su langinėmis, išorės namo sienos apkaltos stačiomis lentomis. Aplink namą auga krūmai, žolės. Fotografuota Nidoje, XX a. I. p. Nežinomas fotografas. Neringos muziejus. V. B-s "Kuršių Nerijos žvejų namas" // Ūkininko patarėjas…