Medininkų pilis – didinga praeities galybė

Medininkų pilis

Medininkų pilis – tai viena seniausių ir didžiausių mūrinių pilių Lietuvoje, menanti XIV amžių ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovas su kryžiuočiais. Ši unikali istorinė vieta, esanti vos 31 km nuo Vilniaus, stebina ne tik savo didybe, bet ir pasakojimais apie didžiųjų kunigaikščių gyvenimą bei riterių kovas. Jei planuojate kelionę po istorines Lietuvos vietoves, Medininkų pilis turėtų atsidurti jūsų maršrute.

Medininkų pilies istorija – nuo medinės tvirtovės iki mūrinės galybės

Pirmą kartą Medininkų pilis minima XIV a. pradžios kryžiuočių kronikose, kur ji vadinama „Medeniken“. Manoma, kad iš pradžių čia stovėjo medinė tvirtovė, tačiau siekiant apsiginti nuo kryžiuočių antpuolių, buvo pastatyta galinga mūrinė pilis. Tai buvo gardinio tipo pilis, kurios sienos siekė iki 15 metrų aukščio, o storis apačioje siekė net 2 metrus.

Per ilgus amžius Medininkų pilis ne kartą tapo mūšių epicentru. 1385 m. kryžiuočiai bandė sutrukdyti Jogailos sąjungą su Lenkija ir surengė puolimą, tačiau pilis atlaikė priešų antpuolius. Vėliau pilis tapo svarbia Lietuvos valdovų rezidencija – čia lankydavosi pats Didysis kunigaikštis Algirdas su žmona Julijona, o taip pat gyveno ir šventasis Kazimieras.

Medininkų pilies architektūra ir strateginė reikšmė

Medininkų pilis buvo viena didžiausių pilių Lietuvoje – jos teritorija užėmė net apie 2 hektarus. Iš keturių bokštų didžiausias buvo apie 30 metrų aukščio donžonas, kuris šiandien yra atstatytas ir atviras lankytojams. Pilį juosė gilus griovys su vandeniu, o vienintelis kelias į vidų vedė per pakeliamą tiltą.

Nors po pergalių prieš kryžiuočius pilis neteko strateginės reikšmės, ji ilgą laiką tarnavo kaip valdovų rezidencija. Vėliau, keičiantis laikams, Medininkų pilis prarado savo pradinę funkciją ir tapo istoriniu paminklu.

Medininkų pilis šiandien – vieta, kur atgyja istorija

Šiandien Medininkų pilis yra atkurta ir pritaikyta lankytojams. Čia veikia muziejus, kuriame galima išvysti:

✔ Autentiškus viduramžių ginklus ir šarvus
✔ Pilies istorijos ekspoziciją su istoriniais dokumentais
✔ Didžiojo kunigaikščio Vytauto ir šventojo Kazimiero gyvenimo pristatymą
✔ Galimybę pasikelti į atstatytą donžoną ir pasigrožėti apylinkėmis

Tai ne tik puiki vieta pažinti Lietuvos istoriją, bet ir įspūdinga lokacija mėgstantiems fotografiją, gamtą ir autentišką architektūrą.

Legendos apie Medininkų pilį

Pasakojama, kad Medininkų ir Krėvos pilis sieja glaudus ryšys, mat jas abi pastatė vienu metu dievai ir milžinai. Jie buvo tokie stiprūs, kad mūrydami sienas skolindavo vienas kitam įrankius ir svaidydavo juos iš Medininkų į Krėvą ir atgal.

Kitš šaltinių informacija apie medininkų pilį:

Medininkai

Medininkai (Vilniaus gub.) arba, kaip juos Kryžeiviai vadino „Medeniken” tai pilis 4 mylios nuo Vilniaus atstu prie vieškelio tarp Vilniaus ir Minsko pro Ašmenę. Tai yra vieta keturkampė apsukta trijų mastų storio muru iš paprastų akmenų ir plytų, ilgumo 249 mastai, platumo 195. Aukštumas jau sugriauto muro siekia dar 16 mastų. Gilus perkasas, turbūt, senovėje vandens pilnas eina aplink pilį; vasaros rytuose buvo aukštas keturkampis trimis augktais bokštas, toks didelis, jogei kiekviename augkte buvo po du dideliu gotiškais langais kambariu. Dar ligi šio laiko nesupuvo ąžuoliniai laiptai vedantieji iš apačios į pirmąjį gyvenimą. Tu murų viduryje turėjo būti senovėje daugybė medinių trobų. Ši pilis nežinia kada ir kokio Lietuvos kunigaikščio pastatyta, pavirto ilgainiui plačiais aukštais riogsančiais griuvėsiais ant žemiau esančių paveikslėlių parodytais. Tie griuvėsiai dar ligi šiai dienai žiuri iš aukšto į artimus kaimus. Nedaili jų išvaizda, nes jie užima gilią vietą tarp nuplikusių kalnelių be medžių ir be vandens. Tečiaus tatai yra dar vieni iš garsiausiųjų griuvėsių, kurie dar yra užsilikę Lietuvoje. Svarbiausias Medininkų istorijoj atsitikimas, dar prieš įvedimą katalikų tikėjimo Lietuvoje, tai buvo 1385 metai. Konradas Zolner fon Rotenstein didis kryžeivių mistras, norėdamas suardyti Jagailos santaiką su lenkais ir jo vestuves su Jadvyga, išsigandęs Vytauto atsitraukimo nuo kryžeivių, ir lietuviams Kauno pili paėmus, su didele karumene patraukė į Lietuvą. Tuo kartu jis išdrįso nueti toliau, negu ikitol buvo buvęs, nes praėjo pro Vilnių ir patraukė už Ašmenos, kur išgriovęs tą kraštą, Rugsėjo mėnesyj sustojo ties Medininkų pilia. Čia jis pakėlė puotą visų križeivių vadų garbei ir daugelį praminė ricieriais.

Medininkų pilį, sako istorikai, dažnai lankė Algirdas ir jo žmona Julija vasaros metą. Vėliau čia gyveno sūnus Kazimiero Jagailionio lenkų karaliaus ir D. L. K. drauge su savo mokytoju Dlugošu. Šv. Kazimieras, tėvo 1478 metuose Lietuvoje paliktas, dažnai lankydavosi Medininkuose, ir 1484 m. Kovo 4 d. Vilniuje jam pasimirus, jo kūnas ne kurį laiką gulėjo Medininkuose palaidotas, kolei Rugpjučio 14 d. 1636 m. iš ten liko į naujai Zygmunto III ir Vladislovo IV pastatytą Vilniuje koplyčią prie katedros bažnyčios perkeltas. Prie Medininkų parakvijos bažnyčios, turbūt Vytauto statytos, vėliau apsigyveno karmelitai. Baronas Zygmuntas Heberštein, vokiečių cesoriaus Maksimilijano pasiuntinys, grįždamas 1517 m. iš Maskvos, per Medininkus keliavo ir rado jau pilį visiškai apleistą.

Medininkai // Vilniaus žinios. – 1905, geg. 15 (28), p.3.