Verkšionių akmenų grupė

Verkšionių akmenų grupė, arba Užkeikta veselia, Užkeiktų vestuvių akmenys – mitologiniai akmenys, slūgsantys Neries upės vagoje Vilniaus rajone, Dūkštų seniūnijoje, šalia Verkšionių kaimo, 0,2 km į rytus nuo kelio 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė , arčiau vakarinio upės kranto. Gali būti pasiekiami iš Verkšionių pėsčiomis, ties kaimo riboženkliu (nuo Vievio pusės) pasukus į dešinę ir mišku nusileidus stačiu šlaitu vos matomu, apžėlusiu taku žemyn. Ties akmenų grupe pakrantė atvira, dešinio kranto terasos pakraštys be miško. Informaciniu ženklu objektas nepažymėtas.

Akmenų grupę sudaro 4 dideli, netaisyklingo keturkampio formos, pilkai rusvo granito akmenys. Šie rieduliai vadinami Pabroliais, išsidėstę asimetriškai, iškilę virš vandens. Šalia yra ir 4 mažesni, apvalių formų, pilkai rusvo granito akmenys, vadinami Pamergėmis, išsidėstę greta kitų didelių akmenų. Akmenų čia esama ir daugiau, kai vandens lygis žemesnis, matomi 8-9 akmenys (kartais Svadbai priskiriamas net maždaug už 130 m žemyn upe esantis akmuo – 2004 m., NRP). Vis dėlto daugumas vietos gyventojų Vestuvėmis laiko penkis akmenis. Matyt, tai išsiskirianti 5 akmenų eilė, prasidedanti ŠV pusėje (arčiau Verkšionių) ir pasibaigianti PR pusėje (arčiau Panerių). Svadbos ŠV akmuo žemesnis už kitus. Labiausiai dėmesį patraukia 4 akmenų („brolių“ – NRP) grandinė jau beveik upės viduryje. Tai smulkiagrūdžiai ar vidutinio stambumo rausvo granito akmenys, 1,5×1,6 m, 1 x 1,4 m ir panašaus dydžio. Keli žemesni, retai iš vandens kyšantys Svadbos akmenys kai kurių pateikėjų vadinami „sesėmis“ (NRP).

Padavimai apie Svadbą skirtingi. Žinomas padavimas, jog tai motina užkeikė vestuvininkus, ir jie pavirto akmenimis (Trinkūnas J., 1992; VAPNr. 79). Pasak kitų, vestuvininkai šioje vietoje nuskendo ir todėl akmenų upėje tiek, kiek buvo tų vestuvininkų (LTR 6489/82; VAP Nr. 82). „Svadba, Vesėlia vadina ten tuos akmenis, kiek akmenų, tiek ir jų – jaunikiai, pabroliai, iš Verkšonių kėlėsi į tą pusę [Panerių], kėlėsi valtimi, ir apvirto. Atseit kėlėsi ir pervirto, kiek tų vestuvininkų buvo, tiek tų akmenų ten tose vietose ir yra“ (P M. Sukackas, 55 m., Molynėje. U. V. Vaitkevičius, 1995 – LTR 6489/94). Apie vestuvių skendimo aplinkybes pasakojama skirtingai – vienų manoma, kad jie kėlėsi valtimis, kitųkad žiemą važiavo ledu ir įlūžo ten, kur dabar akmenys. Atrodo, kad išplėsti padavimų variantai kažkada dar pasakojo ir apie piršlybas, jaunojo susitikimą su jaunąja ar pan. (VAP Nr. 80-82).

M. Sukackas savo sodybos darže Molynės vnk., 0,3 km į P nuo Svadbos, rado gludintą akmeninį kirvelį su skyle kotui (Vait., 1997 m.).