Didysis Dzūkijos akmuo

Didysis Dzūkijos akmuo

Didysis Dzūkijos akmuo arba Vangelonių akmuo – masyvus riedulys, geologinis gamtos paminklas, devintas pagal dydį Lietuvoje. Paskelbtas saugomu 1964 m. Stūkso Dzūkijoje, Vangelonių kaime, Nemunaičio seniūnijoje, Alytaus rajone.

Riedulio matmenys (virš žemės paviršiaus esančios dalies): aukštis – 3,82; ilgis – 7,1; plotis – 4,58; didžiausia horizontali apimtis – 18,03 m. Šis riedulys vadinamas Dzūkijos Puntuku. Į jį ne kartą trenkė žaibas, todėl akmuo skilęs. Geologiniu paminklu akmuo paskelbtas 1964 m. Akmenį sudaranti uoliena – rusvai ir juosvai pilkas biotinis plagiogneisas su granatu.

Dzūkai garsūs savo pasakomis ir legendomis apie gimto krašto praeitį. Tose pasakose atgyja kalnai, ežerai, akmenys… Akmenys auga iš po žemių, krenta iš dangaus, baltuoja laukuose, pamiškėse, rymo prie kelio ir kapuose, puošia sodybas, gyvena savo gyvenimą su mumis ir po mūsų…

Akmuo pasaulio kultūroje užima ypatingą vietą. Akmuo buvo ir darbo įrankis, ir ginklas, ir aukojimo vieta. Ant akmenų buvo rėžiamos paslaptingos runos, literatūriniai tekstai, gręžiamos duobutės, raižomi piešiniai. Senuosiuose tikėjimuose akmenys prabyla ne tik savo forma ir ant jų esančiais ženklais, bet ir spalvomis, pasakojančiomis apie akmens sąlytį su dievais bei šventaisiais.

Daug akmenų išnyko, dingo, liko tik legendos, vardai, o apie kai kuriuos dar nieko nežinome. Tačiau saugotinų akmenų Alytaus krašte yra žymiai daugiau, nei įtraukta į įvairius sąrašus.

Vienu įspūdingiausiu Alytaus krašte laikomas Didysis Dzūkijos akmuo. Tai didžiausias riedulys Dzūkijoje bei devintas pagal dydį Lietuvoje. Akmuo tokį pavadinimą gavęs dėl savo dydžio.

Legendos ir padavimai

Padavimai ir legendos gaubia šitą akmenį. “Tarpu girių siūbuojančių ėjo platus vieškelis nuo rytų, nuo pietų ir nuo vakarų šalies. Ten, kur visi keliai susbėgdavo susitikdavo, stovėjo augštas laibas akmuo… Jis ir dabar ten tebestūkso, pusiau smėliu užpustytas… Ir žmonės kalba, kad nepaprastas tai akmuo, bet merga užkeikta…” – rašo Dzūkijos krašto dainius Vincas Krėvė padavime “Užkeikta merga”. Kartą Dainavos šalies kunigaikštis Šarūnas išjojęs į Lenkiją. Karių tarpe buvęs ir bajoras Šviedrys, kuris mūšyje patekęs lenkams į nelaisvę. Bėgdamas iš lenkų, kartu paėmęs ir pamilęs lenkų kunigaikščio dukterį Vandą. Nelaimė, pakeliui pasibaidęs žirgas, Šviedrys nukritęs ant akmens ir užsimušęs. Ilgai Vanda verkusi savo mylimojo. Liejusi ašaras, kol akmeniu virtusi, o jos ašarėlės – sūriu vandenėliu. Šis akmuo ir šiandien tebestovi didelis ir didingas, o netoliese trykšta sūriosios mineralinio vandens versmės.

Už 150 metrų nuo jo yra Akmenų kalnas. Pasakojama, kad du milžinai nešę šį akmenį ir pargriuvę. Kai paleidę iš rankų tokią sunkenybę, ji giliai į žemę įsmigusi.