Leipalingio piliakalnis

Leipalingis, Černiauskų piliakalnis

Adresas

Černiauskų piliakalnis, Žemėlapyje pažyjmėta tiksli piliakalnio vieta.

GPS

54.0701944, 23.86725

Adresas

Černiauskų piliakalnis, Žemėlapyje pažyjmėta tiksli piliakalnio vieta.

GPS

54.0701944, 23.86725

Leipalingio piliakalnis

Leipalingis — viena didžiausiu Dzūkijos kryžkelių. Čia keliai šakojasi penkiomis kryptimis. Miestelis įsikūręs 9 km į šiaurę nuo Druskininkų. Jis minimas nuo 1500 m. Pietiniame miestelio pakraštyje rymo vienišas Leipalingio piliakalnis, dar vadinamas Černiauskų piliakalniu.

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų pietryčių kryptimi, iki 1 m aukščio iškiliu viduriu. Yra kultūrinis sluoksnis kraštuose. Piliakalnis labai apardytas arimų, taip pat dėl neteisėto žvyro vežimo iš piliakalnio.

Į rytus nuo piliakalnio 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje randama žiestos, brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, gyvulių kaulų, šlako, molio tinko, rastas molinis cilindrinis verpstukas.

Leipalingio piliakalnio legendos ir padavimai

Ant piliakalnio buvusi pilis ar rūmai. Juose gyveno karalienė (ar ra­gana) Juodoji Vokė. Ji turėjo sūnų, kurį labai mylėjo, bet jis iškrito pro langą ir nuskendo Baltojo Bilso ežere (tada šis ežeras siekė piliakalnį ir išvis seniau aplinkui telkšojo didžiulės klampios pelkės, todėl į pilį buvo galima patekti tik kūlgrinda). Kai sūnus nuskendo, motina labai jo gailėjo. Pasileido eiti prie gražiojo Avirio ežero, esančio už poros kilometrų. Verkdama tiek ašarų priliejo, kad iš jų susidarė upelis, kuris dabar pietų pusėje įteka į Avirį. Tas upelis, tiesa, bevardis. Ir dabar ties upeliu dažnai stovi juoda ponia juodais drabužiais, su juodu skėčiu, skrybėlaite, bateliais. Stovi ir mojuoja ranka. Kai prie jos priartėji, ji palenda po tilteliu ir dingsta. Tai Juodoji Vokė vaidenasi.

Čia gyvenusi kunigaikštytė Juodavokė, buvusi jos pilis. Jokūbas Černiauskas, seniausias Černiauskų k. gyventojas pasakoja, kad dar jam esant mažam, viršuj kalno buvusi maždaug 3 sieksnių skylė. Jis pats prisirišdavęs prie virvutės akmenį ir ten įleisdavęs. Akmuo atsimušdavęs lyg į kokią geležį.

Saug. VAK, b. 89, p. 312.

Mūsų kaimo seneliai anksčiau man pasakodavo, kad tame kalnelį, kurį vadinam „Černiauskų piliakalnių“, tai buvusi kokia tai skylė-urvas, kuriame galima buvo įkišti apie 2–3 metrų lazdą, bet dugne kas galėji būti – nesimatė nieko.

P. Liūnas Zubriekas 37 m. U. S. Kubilius, 1935 m.


Informacija apie Leipalingio piliakalnį literatūroje:

Liaipalingio piliakalnis

Suv rėd.. Seinų pav., Liaipalingio val., kaimas Liaipalingis.

Truputį daugiau negu verstas nuo Liaupalingio stovi pievoje kalnas; į ¼ versto nuo kalno, nuo pietvakarų šalies guli ežeras Avirėlis; į šiaurvakarus nuo kalno plaukia upelis, apie pusę masto ir daugiau turintis gilumo. Tikėtinai senovėj ežeras apsemdavo visą kalną, arba bent iš vakarinės šalies plovė jo šoną. Šitą kalną žmonės vadina „Piliakalniu”.

Nežiurint į tokį pavadinimą, jis neperstato jokių žymių piltinių kalnų. Iš visų šalių turi vienokį nuotakumą ir aukštumą; išveizdą turi visai naturališko kalno. Turi jis pailgą pavidalą su pakraipa į pietrytus ir šiaurvakarus. Viršunė kalno keliasi nuo pažemio pievos į 35 metrus; ilgumas jos išneša 47, o platumas 13 metrų. Apvada kalno apačios turi 268 metrus.

Ant viršaus kalno nėra jokių ženklų, butent iš žemės, iš akmenų arba plytų, kurie butų galėję tarnauti apginimui. Randasi tiktai įvairaus didumo šmotai geležinių rūdžių, o seniau, kaip pasakoja, rasdavo ant viso paviršiaus kalno įvairius daiktus, tarnavusius karės reikalams Neatsižvelgiant į stoką orutinių žymių piliakalnio, o net ir vidaus, nes truputi tyrinėjau ir vidų šito kalno, daro jis ant tyrinėtojaus įspūdį nepaprasto kalno, bet tokio, kuris jo prote gimdo žingeidumą ir priverčia daryti įvairius daleidimus. Galų gale laikau šitą kalną veikalu pačios gamtos. Galima daleisti, jog ant jo viršunės tapo dapiltas pylimas apginėjams. Šitas pylimas vienok po karumeniškų audrų tapo lygiai nugriautas iš visų šalių ir tokiu būdu neliko nuo jo nė pėdsako. Panašiai įstabus veiksmas gamtos randasi atstu 10 varstų nuo Liaipalingio, tarp ežero Snaigino palėj kaimą Pateriai, kur iš ežero išsikiša gana augšta sala. Dabar ji yra apžėlus mišku.

Pas liaudi liko padavimas, jog ant kalno rūmuose gyveno ragana su sunumi. Sunus prigėrė ežerėlyj, tada ragana taip baisiai užkeikė ežerėlį, kad pati su rūmais įsmuko vidurin žemės.

J. Radziukynas „Suvalkų rėdybos piliakalniai” // 1909 m., p. 26-27

Piliakalnis. Lazdijų rajonas. Černiauskų kaimas
Piliakalnis. Lazdijų rajonas. Černiauskų kaimas. P. Soraka © Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka

Palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *