Pėdsakai
straipsniuose, legendose, tautosakoje
Daugelyje čia publikuojamų straipsnių prisegtos ir vietovės apie kurias juose kalbama. Belieka tik perskaityti pateiktą informaciją, spausti ant vietovės ir atsidariusiame lange susirasti mygtuką „Rodyti kelią„.
Nerija. Visi girdėjome apie garsiąją dykumą Afrikoj — Sacharą. Tūkstančius kilometrų dunkso smėlio plotai, pavojingi visiems, kas į juos nepasirengęs eina. Retos oazės dar primena, kad kažkada šioj vietoj būta derlingos žemės, miestų, kultūros… Keliaudamas mūsų gražiomis Kuršių Užmario kopomis, dažnai prisimeni Sacharą. Tik mūsų lietuviškoji dykuma yra miela ir…
Peržiūrėti daugiauApuolė – mūsų senovės raktas. Maždaug prieš tūkstantį metų narsūs ir drąsūs vikingai sutarė kažin jau kelintą žygį į rytus, į žemes už jūros. Vadovaujami karaliaus Olavo, apie kurį vėliau skaldai dainas dainavo ir sekė gūdžias pasakas, kuris dar ir šiandie minimas švedų padavimuose, vikingai susėdo į savo laivus, kaip…
Peržiūrėti daugiauVyžuonų priešistorė Vyžuonos – senųjų sėlių genčių pakraštys. Genčių, turėjusių pačių archaiškiausių gyvenimo būdo, ypač gamtos ir jos reiškinių garbinimo papročių. Kaip matome iš rašytinių šaltinių, taip pat senelių bei prosenelių pasakojimų, visa juos supanti gamta turėjusi paslaptingos, galingesnės už žmogų jėgos, tiesiogiai veikiančios savo reiškiniais. Tad natūralu, kad gamta…
Peržiūrėti daugiauAnykščiai — gražus ir nemažas miestas, tikrai vertas to vardo. Dabar jame yra apie 4500 gyventojų, didžiausias Lietuvoje vyno fabrikas, veltinių fabrikėliai ir daug kitokių pramonės įmonių. Graži, didinga mūro bažnyčia, didelis geležinis tiltas per Šventąją, geležinkelio stotis, gražiai išgrįstos betono šaligatviais nuklotos gatvės, centre daug gražių mūro namų. Į…
Peržiūrėti daugiauSenovė Senovė. Mūsų krašto istorija nepilna. Bet prieš, savo akis turime daugybę dar gyvu senovės dvasiniu ir medžiaginiu liekanų, kaip tai, padavimų, pasakų, dainų, piliakalnių, kurganų ir kt. iš kurių istorininkas turėtų daug brangios medžiagos. „Kiekvienas akmuo ant lauko, kapčius ant rubežiaus, koplytėlė senutė, ar kryžius ant ežios — vis…
Peržiūrėti daugiauBarstyčių apylinkės Barstyčių apylinkės. Vandens paukščių karalystė yra prie pat Barstyčių (Platelių girininkijas ribose). Labiausiai verta dėmesio apie 40 hektarų dydžio pelkė. Čia yra įsikūrusi kelių šimtų porų kirų kolonija. Kirai — labai įkyrūs visaėdžiai paukščiai, prisitaikantys prie įvairių gyvenimo sąlygų. Šalia jų kolonijos visada įsikuria reti ir nykstantys paukščiai….
Peržiūrėti daugiauAnykščių apylinkė plačiai išsiplėtusi abipus Šventosios upės, savo kalnų kalneliais, šilais šileliais, garsių, tautos vyru; vysk, A. Baranausko, J. Biliūno, A. Vienuolio gimtinėmis, graži ir įdomi kiekvienam lietuviui. Ne tik lietuviui — net ir svetimšaliui.1929 m. aplankęs Anykščius Leipcigo grafikos instituto prof. Buhe su savo studentais, net lietingu rudens metu,…
Peržiūrėti daugiauDubičių kaimas ir apylinkės Dubičiai yra mažas mūsų gražiosios Dzūkijos bažnytkaimis, išsistatęs prie Katros upės, kurios aukštupis sujungtas su Ūla. Netoli Dubičių plyti Peleso ir Tabalio pelkės. Nuo Varėnos Dubičius skiria 30 km kelio tarpas, o nuo Lydos — apie 40 km. Dubičių apylinkės gyvenamos nuo pačių seniausiųjų laikų. Prie…
Peržiūrėti daugiauToliau tyrinėjame Dieveniškių apylinkes, šį kartą žygį pradėsime nuo Poškonių kaimo, kuriame įsikūrusi Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija. Patys Paškoniai kartu yra ir pirmasis mūsų žygio objektas, kadangi kaimas turi architektūros paminklo statusą, priklauso etnokultūriniam draustiniui. Istorijos šaltiniuose Poškonys pirmą kartą minimi 1713 m. LDK aktuose. Kaimas susikūrė per Valakų…
Peržiūrėti daugiauAutorių kolektyvas „Vaidilutė” // Vilniaus legendos 1998 m., p. 38-40; Nuotraukoje Neris, 1882 m. autorius: Józef Czechowicz. Gražioji Usparimė, šešioliktąjį pavasarį išvydus, neteko motulės ir tėvulio. Motulė, sunkios ligos varginama, anksčiau nukeliavo pas dievus į dausas, o tėvulį bemedžiojant vilkai sudraskė. Kadangi nebuvo artimų giminių, prie kurių prisiglausti galėtų, ryžosi…
Peržiūrėti daugiauŠis miestelis įsikūręs apie 34 km į pietvakarius nuo Ašmenos, prie Gaujos (dešinysis Nemuno intakas 93,5 km ilgio) upės. Gausūs archeologiniai paminklai rodo, kad Dieveniškių apylinkėse žmonės gyveno jau pirmaisiais amžiais po Kristaus. Rašytinių istorinių šaltinių žinios apie Dieveniškes siekia Vytauto Didžiojo laikus. 1433 m., pagal Žygimanto Kęstutaičio bajorijai suteiktas…
Peržiūrėti daugiauJ. Str. „Užvinčių miškai.” // Mūsų girios 1930 m. nr. 6., p. 52-54; Zarasų miškų urėdijoj, paliai pačią administracijos liniją tęsiasi didelis gražaus miško masyvas — Užvinčių miškai. Bendras miško plotas 4500 ha. suskirstytas į 81 kvartalą. Daugiausia pušynas su maža priemaiša eglių ir dar mažesne minkštųjų lapuočių veislių medžių….
Peržiūrėti daugiau