Pėdsakai
straipsniuose, legendose, tautosakoje
Daugelyje čia publikuojamų straipsnių prisegtos ir vietovės apie kurias juose kalbama. Belieka tik perskaityti pateiktą informaciją, spausti ant vietovės ir atsidariusiame lange susirasti mygtuką „Rodyti kelią„.
Anot laikraščio „S.-Z. Tel.”, imperatoriškoji archeologijos komisija išsiuntusi savo narį – bendradarbi, p. J. S. Abramovą, ištirti Panevėžio, Ukmergės ir Ežerėnų apskričių milžinkapių. Ypač daug tokių milžinkapių esą Panevėžio apylinkėje, todėl p. Abramovas nuo ten pradėjęs savo darbą. Birželio 18 dieną kasęs Malatiškės dvare, už 6 varstų nuo Panevėžio. Pasirodę,…
Peržiūrėti daugiau
Referatas, skaitytas L. M. Draugijos visuotiname susirinkime rugpiučio 5/18 dieną 1908 m. Didžioji dalis straipsnyje minimų vietų mūsų laikais patenka į Baltarusijos teritoriją. Red. p. 1900—1904 m. tekus man kunigauti Kauno gub., Ežerėnu paviete, prie Drukšiu parapijos prigulinčioje Gaidės (arba Graidžiu) pilijoje, apie 20 varstų į rytų-pietus nuo Ežerėnu (Novoaleksandrovsko)…
Peržiūrėti daugiau
Šiauliai pavieto miestas, prigulintis valdžiai. Iš kur jie gavo savo vardą, nėr žinios; liaudies padavimas skelbia, kad įvedus krikščionystę, pirmoji medinė bažnytėlė buvo pastatyta vardan šv. apaštalų Petro ir Povilo, o Povilas arba Saulus reiškia tą-pat, taigi, tartum, vardan šio antrojo apaštalo ir miestas tapo pramintas Šiauliais Šis nevykęs išvedimas…
Peržiūrėti daugiau
Pirmą kartą prie Armenos upelio apsilankiau kiek daugiau nei prieš metus su tikslu surasti P. Cvirkos aprašytą „baisiai didelį akmenį, kurio vienoje pusėje iškaltos žmogaus rankos ir kažkoks nežinomas ir neįskaitomas parašas, kurio pirmoji raidė lyg ir būtų „N”. Tada radome daugybę akmenų, bet ne tą dėl kurio ten vykau,…
Peržiūrėti daugiau
Po perkraustymui visų parapijos bažnytinių daiktų iš Upninkų bažnyčios, kaipo jau visiškai pradėjusios griūti, į Veprių bažnyčią, rūpesčiu dvarininkės Pelagijos St. Clair Bover’ienės, gimusios Kasakauskytės, sulig vyskupystės valdžios parėdymo ir su svietiškosios valdžios žinia, parapiją visuose valdiškuose raštuose gavo vardą: „Upninkų Veprių parapijos“. Prie šio perkraustymo prisidėjo ir ta aplinkybė,…
Peržiūrėti daugiau
Šėtos miestelio, kitados Pietkievičių nuosavybės, šiandien didesnėji dalis valdžiai priguli, mažesnėji ġi keletui dvarponių; kaip pirmąją, taip ir pastaruosius reprezentuoja smuklės, kurių skaitlius dėl taip mazo miestelio nepaprastai didelis. Parapijos bažnyčia jau 1499 m. tuolaikinių šios vietos savininkų įsteigta, vėliaus buvo kliuvusi protestantams; dabar esančioji mūrinė tapo pastatydinta vietinio klebono…
Peržiūrėti daugiau
Pagirio miestelis Daunoravičių nusavybė savo lietuviškuoju vardu duoda dasiprotėti, kad kitados buvo apsuptas didelemis giriomis. Tame miestelyje kryžiška parapijos bažnyčia is medžio 1626 metuose Bielozoru pastatyta ir apdovanota dailios išvaizdos, viduje papuošta gerų tapytojų paveikslais ir gražiais skaptavimo ornamentais. Zakristija turtinga bažnytiniais parėdais ir kitokiais bažnyčiai reikalingais daiktais. Prie bažnycios…
Peržiūrėti daugiau
Kavarskas gavo vardą nuo kitados tą vietą valdžiusiųjų dvarponių Kovarskių, dabar gi yra Siesickių nuosavybe. Miestelyje bažnyčia nedidelė, dailios konstrukcijos, kitados Anykščių bažnyčios filija, iš medžio Martino Oginskio Mstislavo pilies vyro, šv. Jono Krikštyjo vardu 1697 m. pastatyta, dabar jau pradedanti griūti. Didžiajame altoriuje gero skaptuoto darbo nuo laiko bažnyčios…
Peržiūrėti daugiau
Siesikais vadinasi kitados Siesickių giminei priklausęs sodžius, ilgainiui tapęs miesteliu su keturiolika namų ir net trimis smuklėmis, žydų apgyventomis; visą tai priguli dabar trims to sodžiaus arba miestelio savininkams; būtent, pusė priguli valdžiai, o antroji pusė Končoms ir Daugėlams. Bažnyčia Siesikų dvarponių lėšomis išmūryta, tečiaus jos apdovanojimas, rodosi, siekia ́pradžią…
Peržiūrėti daugiau
Deltuva taipogi išvedama iš lietuviškosios kalbos, kadangi ta apielinkė yra į „dvi dali“ persiskyrusi. Tos nuomonės prirodymui tarnauja upelė Armona, atskirianti keturis palivarkus po du abiejose jos pusėse. Guli lygumoje. Bažnyčia niekuomi, kaip iš vidaus, taip ir oro pusės neatsižymi, bet yra sena, tapo įsteigta 1476 m. Mykolo, Vilniaus karvedžio…
Peržiūrėti daugiau
Aukmergė – pavieto miestas, bažnyčia jame medinė. Tos bažnyčios parapijiečiams liko atmintis, kad joje, grįžtantis is Maskvos nuo apvainikavimo iškilmių Popiežiaus nuncijus, Antvyskupis Flavio dei Principi Chigi (Kidži) laikė mišias ir suteikė žmonėms popiežiaus palaiminimą, kurį jie su dideliu dvasios pakėlimu priėmė. Mūsų dvasiškija turėjo paliepimą ji sutikti bažnytiniuose parėduose…
Peržiūrėti daugiau
Savitarpinę dvasiškuose darbuose pagalbą atlaidų laike, susirinkus skaitlingoms liaudies minioms į kaimyniškasias bažnyčias, vadiname filadefija; jaja dalinomės su Traškūnų parapija. Nekartą buvau šaukiamas vietinio perdėtinio su Dievo žodžiu. Išsireiškimas čia paprastas: tai reiškia su pamokslu, o galiu pasigirti savojo darbo vaisiais. Prie formos, žinoma, gali kibti kritika ir net aštrioji,…
Peržiūrėti daugiau