Pėdsakai

B. Buračas „Akmeniu virtusi karalaitė” // Trimitas 1939 m. nr. 34, p. 831. Padavimas apie Jučionių akmenį Dešiniajame Nemuno krante, tarp didelių girių, Kulautuvos pu­šynuose, yra Jučionių kaimas. Kaimo pakluonės tankioje girioje sruvena versmingas Neriepos upe­lis, kūrime riogso žemėn įsmegęs Karalaitės akmuo. Žiūrint į jo iš­vaizdą, kai kam jis primena…

A. Sirutis „Ten, kur gimė ir augo dr. J. Basanavičius” // Trimitas 1939 m. nr. 7, p. 155-157; Šio didžiojo lietuviu tautos ir savo gimtosios žemės mylėtojo gimtinė yra Ožkabalių kaimas, Bartininkų v., Vilkaviškio apskr. Ožkabalių kaimas yra labai įvai­rus ir nelygus: vietomis gana žy­miai kalnuotas, kur-ne-kur išraižytas upeliukais, turi…

A. Vaidatonis „Dionizo Poškos tėviškėj” // Trimitas 1938 m. nr. 41, p. 993-994. Už Kryžkalnio, važiuojant didžiuo­ju Palangos vieškeliu, pervažiavus Ančios upę, yra nedidelis, vienkie­miais išmėtytas, Bardžių kaimas. Pro šią vietą pravažiuoja, šimtai vasaroto­ju, bet labai retas čia sustoja ir žino, kad už pusvalandžio kelio yra didžio­jo žemaičiu romantiko Dionizo…

Povilas Pakarklis „Apie senus lietuvių klaipėdiškių laikus” // Trimitas 1938 m., nr. 41, p. 990-992. Plačiai Lietuvos visuomenei yra žinoma, kad klaipėdiškiai ilga lai­ką gyveno skirtingą politini gyvenimą nuo kitos Lietuvos dalies lietuvių. Tačiau ne visuomet tas politinis gyvenimas yra buvęs skirtingas ir tolimoje praeity. Prieš 700 metų tokio skirtingumo…

T. Tumosas „Rambyno padavimas” // Trimitas 1938 m., nr. 25, p. 600. Rambynas senovės ir dabartiniais laikais lietuviams buvo brangi vieta. Garsūs padavimai nupasakoja apie jo praeitį. Senovės laikais Ragainės pi­lyje gyvenęs Nemunas. Jis turėjo tris sūnus: Tilžaitį, Vilmantą ir Rambyną. Paūgėjus sūnums, tėvas išdalijo že­mę. Rambynas gavo gražų kalną…

Y. „Prieš 100 metų” / Trimitas 1938 m., nr. 1, p. 13-14. Viduramžių kankinimai ir mirties bausmės gintaro žvejams. – „Gintaro ponai” Sambijos pajūryje. – Pajūrį be paso lankyti buvo uždrausta. Amžinosios mūsų Baltijos jūros auksinės ašaros — gintaras — jau giliausioje senovėje plačiame pasau­lyje išgarsino aisčių tautas, ypatin­gai Sambijos…

J. Matusas „Klaipėdos senovė” // Trimitas 1937 m. nr. 2, p. 81-83. Lietuvoje žmogus apsigyveno labai senai. Tik nenustebkite, jog tai įvyko ne prieš 500, ne prieš 1000, bet maždaug prieš 12000 metų, kitaip sakant, 10000 metų prieš Kristaus gimimą. Tai vadi­namas senasis akmens amžius. Nuostabu, jog to laikotarpio žmo­gaus…

B. Buračas „Eržvilko piliakalnis” // Trimitas 1936 m., nr. 43, p. 1033. Šventoj žemaičiu žemėj, kur žalios girios ūžiančios ir šiandien senovės pasakas seka, stovėjo nuo am­žių žemaičių aukštosios pilys, šian­dien, kur teka upė Šaltona, vingiuo­dama plačiomis lankomis, tenai dabar niekuo negarsus Eržvilko miestelis naują gyvenimą gyvena ir milžinų gadynę…

Jonas Vaidelys „Kuršių užmaris” // Trimitas, 1936 m., nr. 30, p. 718-719; Kuršių Užmaris yra vienas įdo­miausių, ne tik Lietuvoje bet ir Eu­ropoje, gamtos kampelių, savo reto­mis kopomis, augmenija, gyventojais, vaizdais ir sava kultūra, šis kampelis, prijungus Klaipėdos kraštą prie Lie­tuvos, kasmet apgulamas ekskursijų ir vasarotojų. Kuršių Užmaris prasideda Rytprū­siuos…

K. Mekas „Impilties piliakalnis“ // Trimitas. – 1934, Nr. 39, p. 772-773; Per paskutinius ketverius me­tus kas vasara atsiskleidžia naujų lietuvių tautos praeities paslap­čių. Atspėjamos tolimosios pra­eities mįslės. Kastuvų, peilių ir pincetų paliestas prašneko Senosios Impilties kaimo, Dar­bėnų valsč. piliakalnis (dešiniaja­me Juodupės krante, 500 metrų nuo Juodupės intako į Šventąją)….

Tauta Ir Žodis, 1923 Pasakose žaltys — tai jūrų — marių karaliūnas, šmėsteli didžiuliais, bet neapčiuopiamais turtais, pagrobia ar suvilioja mer­gelę ilgakasę, nusigabena į savąsias vaidas. Tai la­biausiai paplitęs Lietuvo­je pasakų apie žaltį va­riantas. Visai kitoks aukštaitiš­kas žalktys — karalius: beribė jo galia ir milži­niški turtai, bet jie su­tviska tik…

Kancleris „Gražus kampelis“ // Trimitas. – 1932, Nr. 47, p. 930; Penki kilometrai nuo Pagelažių gele­žinkelio stoties (Vilkmergės — Jonavos ruože), apie 1,5 km. nuo Šventosios upės, aplinkui gražiais pušynais apau­gęs yra nedidelis Veprių bažnytkaimis. Čia pat palangėj, Veprių ežeras. Šven­tosios upėje yra puikių vietų maudytis, aplinkui auga jaunos pušaitės…