Autorių archyvai: Donatas

Paveikslas: Veliuonos pilis. 1997 m. © Jurbarko krašto muziejus Vėliuonos pilis – kovų, legendų ir istorijos liudininkė Vėliuonos pilis – kovų, legendų ir istorijos liudininkė. Visoj Lietuvoj sako istorikas Balinskas be abejo nėra labiau istorinės ir svarbesnės vietos už Vėliuoną. Kiek tai čia kryžeiviai lietuvių kraujo išliejo! Kiek pačių kryžeivių…

Nuotrauka: Geležinio vilko skulptūra Kernavėje. 1935-07-12 © Vytauto Didžiojo karo muziejus Kada įkurtas Vilnius? Miesto tapimo sostine istorija Geografinė padėtis ir klimatas Kada įkurtas Vilnius? Miesto tapimo sostine istorija. Vilnius yra vienas seniausiųjų Lietuvos miestų, susimetęs puikioje vietoje – Neries ir Vilnelės upių slėny, apsiaustas iš trijų pusių žalumais ir…

DI DALL-E sugeneruotas Vilniaus paveikslėlis, vaizduojanti Vilniaus miestą XIII amžiuje. Apie Vilniaus pradžią Apie Vilniaus pradžią. Vilniaus miesto vardas senovės Lietuvos, gudų kalba rašytuose, dokumentuosе Вильня, Вильна, kгуžiuočių Wilna, Willini, Wylna, Wille, Vilnee, Welnen, Velnen, Welan, Wilde, Vilna, lenkų – Wilno, гusų Вильна, kaip drauge su Lietuvos kronikomis ir Lietuvos…

Senovės paslaptys Neries ir Šventosios upių santakoje Senovės paslaptys Neries ir Šventosios upių santakoje. Graži Neries upė, graži ir Šventoji! Šviesia ir šalta vaga vingiuoja jos tarp kalnų kalnelių, miestų miestelių ir nebesuskaitomu plačios Lietuvos kaimų. Skaisčios bangos liūliuoja dainuoja ar ir potylomis su aukštais krantais šnibždasi. O krantas, tamsiu…

Nuotrauka: Kauno pilis po restauracijos. Kaunas, 1961 m. Autorius: Stanislovas Lukošius. Negatyve fiksuojama Kauno pilis po restauracijos. Dvidešimto amžiaus septintajame dešimtmetyje pilies pietryčių bokštas fragmentiškai restauruotas ir buvo pritaikytas Vytauto Didžiojo karo muziejaus reikmėms. Pilies bokšte buvo įrengta ekspozicija, kurioje miestiečiai ir svečiai galėjo susipažinti su pilies archeologinių tyrinėjimų radiniais,…

Paveikslas: Rudaminos piliakalnis. Pirmame plane – užsėti laukai, toliau piliakalnis su keletu medžių. Kairėje prie piliakalnio – sodyba, už jos – kalvelė, apaugusi medžiais. Horizonte plyti miško juosta. Autorius: Antanas Žmuidzinavičius 1954 m. © Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Dzūkų kraštas. Jo gamta ir senovės liekanos Ek, Lazdijai. Mažiausia…

Nuotrauka: Piliakalniai vadinami „Pilis“, „Kartuvių kalnas“ ir „Varpinyčios kalnas“. Už dviejų eglių, tolumoje, pievoje, matomi trys vienas šalia kito esantys piliakalniai. Artimiausias ir tolimiausias apaugę retais krūmokšniais. Autorius: Balys Buračas XX a. 3 deš. – XX a. 4 deš. © Vytauto Didžiojo karo muziejus Grūžių apylinkės kalneliai Mūsų kalnai. Čia…

Nuotrauka: Iš pasivaikščiojimų po Darsūniškio apylinkes. Autorius: Donatas Greičiūnas Darsūniškis Darsūniškis turbūt yra gana senas miestelis, nes nūdien raštuose niekur nepažymėti jo įkūrimo metai. Tik žinome, kad kryžeiviu metraščiuose jis pavadintas „Dirsunen”. Darsūniškis istorijos įvykiais pasižymi, būtent senovėje būta čia didelių medinių rūmų ir tvirtovės. Keistučiui viešpataujant Lietuvoje, čia 1381…

Paveikslėlis: „Veliuona prie Nemuno”. Autorius: Napoleonas orda, XIX a. II p. © Lietuvos nacionalinis dailės muziejus Viena žymiausių mūsų praeities vietų. Veliuona Nemuno pakrantyj, Kauno apskrityj yra senovės miestelis Veliuona. Žiloj senovėj lietuviai čia degindavę aukas vėlių (dūšių) globėjai deivei Veliuonai. Ši vieta mūsų istorijoj turėjo labai didelės visai Lietuvai…

Nuotrauka: Švėkšnos centras. turgaus aikštė, XX a. pr. © Šilutės Hugo Šojaus muziejus Švėkšna. Ne pro šalį butą arčiau pažinti Svėkšnos apylinkę, senovės liekanas, kuriomis ji gali drąsiai konkuruoti su Dainavos šalimi. Daugybė piliakalaių rodo, kad čia senovėje gyventa drąsių žemačių, kurie savo krūtine dengė lietuvą nuo priešų užpuolimo. Beveik…

Iš 1882 m. Sausio mėn. „Istoričeskij viestnik” ir „Niva” Nr. 48; beto, iš velionies Z. Zaleskio rankraščių. Raudonės pilis buvo įsteigta anais laikais, kada Teutonų ordenas pradėjo pulti Lietuvą, neva norėdamas apkrikštyti ją, iš tikrųjų, norėdamas tiktai užgrobti Lietuvos žemelę ir pavergti mūsų prabočius. Tie puolimai tęsėsi tol, kol Lietuvos…

Margio kalnas Punioje Garsieji kitąkart Pilėnai, žinomieji didvyriškuoju Pilėnų kunigaikščio Margio žygiu, šiandien paprastas bažnytkiemis Pūnia, Alytaus (buvusiajam Trakų) apskrityje, netoli Nemoniūnų ir Birštono, ant Nemuno kranto. Punios piliakalnis, tasai Didžiosios Lietuvos Rambynas, šiandien vienintelis nebylus senovės liudytojas ir jos garsiųjų padavimų paveldėtojas. Plikas kalnas, be jokių pilies likučių. Yra…