Alko Aukuro akmuo

Alko akmuo, vadinamas Aukuru – mitologinis akmuo šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Alke (Imbarės seniūnija), 1,31 km į vakarus nuo kelio 169 Skuodas–Plungė, kairiajame Alkupio krante, Salantų regioniniame parke.

Akmuo statmeno, netaisyklingo ovalo formos, pilkšvai rusvos spalvos, smulkaus grūdėtumo, 1,2 m aukščio, 0,9–1,1 m storio. Viršūnė nuskelta, joje iškaltas 35 x 50 cm dydžio ir 5–10 cm gylio dubuo, kurios kraštai nusklembti.

Į pietus – pietryčius nuo akmens prasideda alkakalnis (Alkos kalnas), 30 m į šiaurę yra Jonikės šaltinis, 25 m į šiaurės rytus išliko Šventojo (Aukuro) ąžuolo kelmas.

Tautosakos duomenimis akmuo stovėjo pagonių šventykloje po ąžuolu, o po Žemaitijos krikšto naikinant šventyklą, nuverstas nuo kalvos jos papėdėn. XIX–XX a. I pusėje Salantų apylinkės jaunimas per Jonines ant akmens kurdavo Joninių šventės ugnį.

Akmuo su šalia esančiu šaltiniu ir Šventuoju ąžuolu sudarė Alkos kalno senovės pagonių šventyklos apeiginį-sakralinį kompleksą

2010 m. akmuo buvo perkeltas į Alkos kalno pietrytinę dalį ir pastatytas šalia stogastulpio. 2012 m. grąžintas į pirminę vietą.

Padavimuose apie šį akmenį mus pasiekia žinios, kuriose pasakojama apie tai, kad akmuo – pagonių šventyklos aukuras, ant akmens pagonys aukojo dievams aukas, ant akmens rusenusi šventoji (amžinoji) ugnis.