Biržų Lauko piliakalnis

Biržų Lauko piliakalnis – piliakalnis Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Biržų Lauko kaimo, Akmenos dešiniojo kranto slėnyje, Pagramančio regioniniame parke. Pasiekiamas Šilalės-Vaitimėnų keliu nusileidus į Akmenos slėnį, jo pradžioje pasukus į dešinę (PV), už 200 m (apaugusi kalva pievoje).

Piliakalnis dar vadinamas Pile. Apardytas. Įrengtas atskiroje kalvoje Akmenos slėnyje. Aikštelė ovali, pailga ŠV-PR kryptimi, 20×8 m dydžio. 4 m žemiau aikštelės V-P šlaituose yra 10 m pločio terasa. Šlaitai 10 m aukščio, vidutinio statumo. Piliakalnio Š-R pusės nuplautos Akmenos, aikštelėje iškasinėtos duobės. Piliakalnis apaugęs lapuočiais, čia pat auga ir dvylikos kamienų liepa.

Senovės legenda pasakoja, kad šalia kaimo esančio piliakalnio vir­šūnėje stovėjusi Biržų pilis. Joje daug paslėptų lobių būta. Norint tuos turtus surasti, reikėjo visą piliakalnį nukasti. Tačiau ką per dieną žmo­gus nukąsdavo, dvasios per naktį supildavo atgal. Kartą, rudens vakarą prieš saulėlydį, piemenys ten ganė gyvulius. Užlipo piemenys į pilies viršūnę ir ten pamatė milžiną raudonu veidu. Milžinas pilyje vaikščiojo, šokinėjo, bet piemenims nieko nedarė ir nesakė. Piemenys, palikę savo bandą, iš išgąsčio spruko, kiek tik kojos nešė. Vėliau jie visiems apsakė, kad pilies lobius saugo raudonveidis milžinas, ir žmonės bijodavo eiti piliakalnio kasinėti.

Biržų Lauko kalnas nepaprastai turtingas padavimų. Vienas iš jų bylo­ja, kad senovėje čia buvęs aukuras, bet kartą žemė atsivėrusi ir aukuras, garsiai ūždamas, nugarmėjęs į gelmes. Pasak kito padavimo, kadaise kal­ne buvusi bažnyčia, kurioje melsdavosi pagonys švedai. Kraustydamiesi iš Lietuvos, savo auksinius ir sidabrinius stabus jie paslėpė kalno gilu­moje. Iš tokių padavimų ir iš to, kad kalną supanti pieva vadinama Alka, mokslininkai spėja, jog čia būta ne piliakalnio, o galbūt alkakalnio.