Biržų Lauko piliakalnis

Biržų Lauko piliakalnis, Pilė

Adresas

Biržų Lauko piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta.

GPS

55.4658611, 22.2459167

Adresas

Biržų Lauko piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta.

GPS

55.4658611, 22.2459167

Biržų Lauko piliakalnis

Biržų Lauko piliakalnis – piliakalnis Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Biržų Lauko kaimo, Akmenos dešiniojo kranto slėnyje, Pagramančio regioniniame parke. Pasiekiamas Šilalės-Vaitimėnų keliu nusileidus į Akmenos slėnį, jo pradžioje pasukus į dešinę (PV), už 200 m (apaugusi kalva pievoje).

Piliakalnis dar vadinamas Pile. Apardytas. Įrengtas atskiroje kalvoje Akmenos slėnyje. Aikštelė ovali, pailga ŠV-PR kryptimi, 20×8 m dydžio. 4 m žemiau aikštelės V-P šlaituose yra 10 m pločio terasa. Šlaitai 10 m aukščio, vidutinio statumo. Piliakalnio Š-R pusės nuplautos Akmenos, aikštelėje iškasinėtos duobės. Piliakalnis apaugęs lapuočiais, čia pat auga ir dvylikos kamienų liepa.

Legendos ir padavimai

Senovės legenda pasakoja, kad šalia kaimo esančio piliakalnio vir­šūnėje stovėjusi Biržų pilis. Joje daug paslėptų lobių būta. Norint tuos turtus surasti, reikėjo visą piliakalnį nukasti. Tačiau ką per dieną žmo­gus nukąsdavo, dvasios per naktį supildavo atgal. Kartą, rudens vakarą prieš saulėlydį, piemenys ten ganė gyvulius. Užlipo piemenys į pilies viršūnę ir ten pamatė milžiną raudonu veidu. Milžinas pilyje vaikščiojo, šokinėjo, bet piemenims nieko nedarė ir nesakė. Piemenys, palikę savo bandą, iš išgąsčio spruko, kiek tik kojos nešė. Vėliau jie visiems apsakė, kad pilies lobius saugo raudonveidis milžinas, ir žmonės bijodavo eiti piliakalnio kasinėti.

Biržų Lauko kalnas nepaprastai turtingas padavimų. Vienas iš jų bylo­ja, kad senovėje čia buvęs aukuras, bet kartą žemė atsivėrusi ir aukuras, garsiai ūždamas, nugarmėjęs į gelmes. Pasak kito padavimo, kadaise kal­ne buvusi bažnyčia, kurioje melsdavosi pagonys švedai. Kraustydamiesi iš Lietuvos, savo auksinius ir sidabrinius stabus jie paslėpė kalno gilu­moje. Iš tokių padavimų ir iš to, kad kalną supanti pieva vadinama Alka, mokslininkai spėja, jog čia būta ne piliakalnio, o galbūt alkakalnio.

Piliakalnis. Tauragės apskritis. Šilalės valsčius. Biržulaukio (Biržų lauko) kaimas
Piliakalnis. Tauragės apskritis. Šilalės valsčius. Biržulaukio (Biržų lauko) kaimas. V. Ramanauskas 1936 m. © Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka
Piliakalnis. Tauragės apskritis. Šilalės valsčius. Biržulaukio (Biržų lauko) kaimas
Piliakalnis. Tauragės apskritis. Šilalės valsčius. Biržulaukio (Biržų lauko) kaimas. V. Ramanauskas 1936 m. © Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka

Atvykęs prie Biržų lauko piliakalnio keliautojas pirmiausia pajunta, kad tai labai skiriasi nuo didžiųjų ir gerai sutvarkytų Lietuvos piliakalnių. Šis kalnas slypi Akmenos slėnyje, Pagramančio regioninio parko kraštovaizdyje, tarp pievų ir medžių, todėl atrodo tarsi tylus ir šiek tiek primirštas senovės liudininkas. Jau artėjant prie jo matyti, kad piliakalnis nėra aukštas ar monumentalus – veikiau tai kukli, apaugusi kalva, kurią reikia atidžiau apžiūrėti, kad pamatytum jos istorinius bruožus.

Užkopus į viršų atsiveria nedidelė, pailga aikštelė. Ji nėra plati, todėl čia lengva įsivaizduoti, kad ant kalvos galėjo stovėti nedidelė medinė pilaitė ar stebėjimo vieta, saugojusi Akmenos slėnį. Aplink ją matyti šlaitai ir terasos fragmentai, o vienoje pusėje kalną nuolat graužia Akmenos upė – jos vanduo per šimtmečius nuplovė dalį piliakalnio šlaito. Todėl stovint viršuje galima pajusti, kaip gamta ir laikas pamažu keitė šią vietą.

Didelį įspūdį palieka ir pati aplinka. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais, todėl čia dažnai tvyro pavėsis ir ramybė. Ypatingą dėmesį patraukia netoliese auganti dvylikos kamienų liepa – neįprastas ir įspūdingas medis, kuris daugeliui lankytojų tampa savotišku šios vietos simboliu. Toks medis tarsi sustiprina pojūtį, kad čia gali slypėti sena sakralinė vieta.

Vaikštant po kalvą lengva prisiminti ir gausius padavimus. Pasakojimai apie paslėptus lobius, raudonveidį milžiną ar į žemę nugarmėjusį aukurą suteikia piliakalniui paslaptingumo. Dėl to ši vieta labiau primena legendų apgaubtą alkakalnį nei tikrą gynybinę pilį. Neatsitiktinai ir pieva aplink piliakalnį vadinama Alka – tai leidžia spėti, kad senovėje čia galėjo būti šventvietė.

Todėl lankantis Biržų Lauko piliakalnyje verta ne tik apžiūrėti pačią kalvą, bet ir įsiklausyti į jos tylą. Tai nėra vieta didingoms panoramoms ar dideliems pylimams – veikiau nedidelis, paslaptingas kalnas, kuriame susipina senosios legendos, galimos pagoniškos apeigos ir Akmenos slėnio ramybė. Būtent ši atmosfera ir yra didžiausia Biržų Lauko piliakalnio vertė.

Biržų-Lauko piliakalnio planas
Biržų-Lauko piliakalnio planas. Autorius Šilalės progimnazijos (gimnazijos) mokinys (gali būti Stasys Žilys). 1939–1942 m. © Žemaičių muziejus „Alka“

Palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *