Buožėnų piliakalnis

Buožėnų piliakalnis

Buožėnų piliakalnis su gyvenviete, Pilalė – piliakalnis Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Buožėnų kaimo, Gadūnavo seniūnija. Pasiekiamas iš plento Telšiai – Seda Buožėnuose pasukus į kairę šiaurės rytų kryptimi, laikantis labiau dešinės pavažiavus iki buvusių fermų, nuo jų pasukus keliuku į kairę pietų kryptimi, už 150 m – į dešinę, pavažiavus 150 m – yra kairėje, už 50 m pietuose.

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Gervės kairiajame krante. Aikštelė ovali, orientuota pietų – šiaurės kryptimi, 23 m ilgio, 44 m pločio. Joje rastas akmeninis galąstuvas, verpstukas, geležinis siauraašmenis kirvis, peilis, žalvarinis apkalas, grublėtos keramikos. Aikštelės vakarinį ir pietinį kraštus juosia 73 m ilgio, 4 m aukščio, 40 m pločio pylimas, kurio išorinis 7 m aukščio šlaitas leidžiasi į 24 m pločio, 0,5 m gylio griovį. Už griovio supiltas antras 0,5-0,8 m aukščio, 5 m pločio pylimas, juosęs visą piliakalnį, už kurio iškastas antras 14 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 13 m aukščio, pietinis šlaitas buvo grįstas akmenimis. Pietrytiniame šlaite yra senojo įvažiavimo į piliakalnį žymės.

Piliakalnis labai apardytas jame 1929 m. Z. Jaruckiui pasistačius sodybą (po kelerių metų nukelta į papėdę): jis buvo ariamas, nuskleisti pylimai, kastos duobės, šiaurinėje dalyje padarytas įvažiavimas. Piliakalnis apaugęs lapuočiais.

Vakarinėje papėdėje, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos keramikos.

Buožėnų piliakalnio tyrinėjimai

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1964 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. 1966 m. Vitas Valatka piliakalnio aikštelėje iškasė 3 šurfus (3 m²), aptiko 80 cm storio kultūrinį sluoksnį su anglimis, akmenimis. Radinius saugo Žemaičių muziejus Alka. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a.

Česnė

Gadunavo parap. Telšių pav. Jucevyčiaus ir dar dviejų ūkininkų lauke yra piliakalnis, didesnėji kurio pusė jau sunaikinta. Matoma, kad tai buvo didelis kalnas; aplinkiniai žmonės tiesiog jį vadina „Pilialė”.

Čia randa suakmenėjusių juros gyvių, tankiai gan gražių. Iš to matyti, kada to kalno dalis liko vandens sunaikinta. Teip-pat antroje to kalno dalyje randa ir kulipkų, kas parodo, jogei čia buvo kada nors kova. Tankiai čia atranda aukso žiedus ant kaulo piršto ir iki šiol buvo čia keli kryžiai.

Aplinkiniai pasakoja, kad čia buvus bažnyčia, kiti vėl sako, kad buvo čia senovės stabmeldžių aukuras.

Česnė // Vilniaus žinios. – 1905, kovo 30, p. 4.

Liūdnas piliakalnių vaizdas

Telšių apylinkėje yra keletas piliakalnių, kuriuos žmonės dabar beveik jau ir pamiršo ir juos ardo. Nuo Džiugo piliakalnio nukirto daug medžių, ir pats kalnas iš pakalnių ardomas, ariamas. Kitas, kaip archeologai spėja, dar iš senesnių laiku Buožėnų pilalė, apie 4 klm. nuo Telšių. Dabar ant pilalės kažkoks pilietis trobelytę pasistatė ir ėmė piliakalnio plokštumą arti. Norėdamas pa daryti privažiavimą, iš šiaurės pusės apie 2,5 mtr. piliakalnio dalį jau nukasė. Iškasinėjo daug rūsių ir šiaip duobių. Kasinėdamas kalną jis rado įvairių sagų (charakteringos iš XII-XIII a.), galąstuvų ir net vieną durklą, bet daug gal ir naudingų daiktų sugadina jų nepažindamas.

Piliakalnio žemė visa su angliu sumaišyta. Spėjama, sudėtas barjeras, kurio prakasus rodo rąstų liekanas. Iš priešakinės (pietinės) dalies yra supiltas barjeras, kurio prakasus velėnas randama daugybė apvalių akmenų. Iš pietų pusės piliakalnio šonas nugristas akmenimis, kuriuos dabar žmonės išlupinėjo.

Bendrai, šios apylinkės piliakalniai labai įdomūs, tik gaila, kad taip ardomi. Dauguma jų randasi privačių žemių nuosavybėje. Atatinkamiems sluogsniams reiktų tokiais piliakalniais daugiau susirūpinti ir juos pačius valdžiai nusavinti. Kai kurie telšiškiai mano prašyti žymesnių archeologų šiuos piliakalnius pakasinėti.

Liūdnas piliakalnių vaizdas / J.M. // Lietuvos žinios. – 1932, birž. 1, p. 4.