Burbiškių piliakalniai

Burbiškių piliakalniai – du piliakalniai Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Burbiškių kaimo, Varnių regioniniame parke, prie šiaurės vakarinių Paršežerio krantų.

Burbiškių piliakalniai pasiekiami važiuojant keliu 4118  Laukuva–Vaitkaičiai–Varniai, Vaitkaičiuose I pasukus į dešinę (pietryčius) ir pavažiavus 1 km (yra už sodybos dešinėje (pietvakariuose), priekyje).

Pirmasis piliakalnis, Pilies kalnas, yra į vakarus nuo Paršežerio ežero. Stačiašlaitę 15–20 m aukščio kalvą iš pietų ir šiaurės juosia pelkėta žemuma, šiaurės vakaruose yra žemesnė aukštuma. Aikštelė pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi 100 x 40–50 m dydžio su kiek įdubusiu viduriu. Ją ariant rasta akmeninių kirvių, įvairių metalinių dirbinių. Išorinių įtvirtinimų liekanos greičiausiai sunaikintos ariant.

Antrasis piliakalnis (tiksliau – papilys), Paršpilio kalnas yra į pietryčius nuo pirmojo, už Melnyčios upelio. Kalva žema, juosiama pelkių, su ovalia 100 x 120 m dydžio lygia aikštele. Kultūrinis sluoksnis ryškus. Rastas akmeninis galąstuvas, žiestų puodų šukių, apdegusio molio tinko gabalų.

400 m į vakarus nuo jų stūkso aukščiausia apylinkių kalva Sargakalnis. Jo kultūrinis sluoksnis neryškus.

600 m į šiaurės rytus nuo piliakalnio yra V–XI a. senkapis (Burbiškių kapinynas). 1 km į šiaurės rytus nuo piliakalnių, tarp Pašežerio ir Lukšto ežero yra Sietuvos kūlgrinda.

Istorija

XIV a. kryžiuočių karo kelių aprašymuose (1385–1395 m.) minima žemaičių pilis Parsepil, stovėjusi Medininkų žemėje. Taip pat minima ir į šiaurę nuo piliakalnio buvusi Sietuvos kūlgrinda.

XX a. pradžioje piliakalnius žvalgė Liudvikas Kšivickis. Piliakalnių kompleksinius žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1948 m. ir 1964 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.