Dovydžių ąžuolas
Dovydžių ąžuolas
Adresas
Dovydžių ąžuolas. Žemėlapyje pažymėta tiksli ąžuolo vieta.
GPS
56.2362504, 23.0426002
Dovydžių ąžuolas – valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas, išskirtinis ąžuolas, augantis Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje, 1,7 km į pietryčius nuo Kruopių, Dovydžių kaime. Pasiekiamas iš kelio 154 Šiauliai–Gruzdžiai–Naujoji Akmenė pavažiavus į vakarus žvyrkeliu apie 230 m. Medis stovi atviroje vietovėje, šalikelėje, pastebimas iš tolo kelių pavienių medžių kaimynystėje. Aptvertas, bet atskiru ženklu ar kelio rodykle vietoje nepažymėtas.
Ąžuole matyti perkūno žymės. Ant kamieno įtaisyta medinė Rūpintojėlio skulptūrėlė. Kadaise čia buvo Kruopių valsčiaus viršaičio Miežio žemė. Šalia ąžuolo stūkso senas, moliu drėbtas ūkinis pastatas. Pro Dovydžių ąžuolą dulkėtu keliu nukeliaujama (apie 1 km) iki išnykusio Laumėnų II kaimo vietą žyminčios koplytėlės.
Gamtos paminklu pripažintas Dovydžių ąžuolas auga pačioje kaimo pradžioje. Manoma, kad žmonės pasodino jį sodžiui kuriantis. Šiuose kraštuose buvo priimta taip daryti kartais statydavo kryžių ar koplytėlę, kartais sodindavo medį. Senesnieji dar prisimena, kad prie to ąžuolo mėgdavęs burtis Dovydžių jaunimas – pašokti, padainuoti ar tiesiog pasibūti šventadienių vakarais.
Tikslaus Dovydžių ąžuolo amžiaus nežino niekas, tačiau aišku, kad jis gerokai įsibridęs į trečią šimtą metų. Ąžuolui tai ne riba, tačiau per ilgą amželį patirtos negandos jo sveikatą gerokai paklibino. Prieš pusšimtį metų į Dovydžių ąžuolą trenkęs perkūnas giliai įskėlė jo drūtą stuomenį. Per paskesnius metus toji žaizda dar pagilėjo, įpuvo, o jos išvalyti ir sutvirtinti niekas taip ir neprisiruošė. Prašyte prašosi aplopoma ir didelės šakos pjūvio vieta, pro kurią į kamieno vidų skverbiasi drėgmė, tolydžio silpnindama senolį.
Tačiau kol kas Dovydžių ąžuolas laikosi, nepasiduoda žaizdoms ir nuo vėtrų atsiperka paaukodamas vieną kitą šaką. Kasmet sužaliuoja savo plačiomis šakomis, teikdamas pavėsį ir užuovėją prašalaičiams ir pavargėliams, priglausdamas daugelį metų čia parskrendančius gandrus, plačiai po buvusio kaimo laukus skleisdamas ramybę ir primindamas čia gyvenusius žmones.