Pagramančio piliakalnis

Pagramančio piliakalnis yra Tauragės rajone, Pagramančio miestelyje, Akmenos kairiajame krante, prie jos santakos su Gramančia. Pagramančio piliakalnis – respublikinės reikšmės archeologijos paminklas. Pagramančio piliakalnis vadinamas Pilaite, su senovės gyvenviete. Pagramančio regioniniame parke.

Iš trijų pusių piliakalnio šlaitai statūs, apie 20 m aukščio. Šiaurėje nuo gretimos aukštumos supiltas apie 3,5 m aukščio, 20 m pločio ir apie 25 m ilgio pylimas. Pylimo išorinis 5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 20 m pločio ir 1 metro gylio gynybinį griovys. Aikštelė trapecijos formos, 75 metrų ilgio ir 40 m pločio pietinėje pusėje ir 25 m – šiaurinėje.

1904 metais piliakalnį žvalgė L. Krzyvickis, senovės gyvenvietėje rasta lipdytos keramikos grublėtu paviršiumi, pylime – apdegusio molio gabaliukų. Radiniai saugomi Vilniaus etnografiniame muziejuje. Paminklas apardytas, 1935 metais A. Keserauskui dalį piliakalnio leista arti, ilgą laiką buvo ariama senovės gyvenvietė, šlaituose ganomi gyvuliai. Piliakalnio vakarinis šlaitas yra šaltiniuotas, todėl dalis piliakalnio nuslinko. Nukentėjo piliakalnio aikštelė ir pylimas nuo čia rengiamų švenčių.

Ant Pagramančio piliakalnio stovėjusi lietuvių gynybinė pilis, tai liudija ne tik čia esanti nemaža senovės gyvenvietė, kitapus slėnio buvęs III-V a. kapinynas (Ringiai), bet ir šalimais senovės gyvenvietės ir piliakalnio praeinantis senas kelias į senąsias Lietuvos gyvenvietes – Pūtvę ir Kreivius. Keserauskienės prosenelis Mejeris ant Gramančios upelio buvo pastatęs vandens malūną, todėl ši slėnio dalis dabar vadinama „Melnyčia“.

Apie piliakalnį išlikę pasakojimai, jog ant jo buvo deginamos raganos, laumės, naktimis prie piliakalnio matydavę kniaukiantį juodą katiną – tad žmonės vengdavo naktimis eiti prie piliakalnio. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai ant piliakalnio norėjo palaidoti 7 žuvusius karius, Žmonių prašymu, kariai buvo palaidoti bažnyčios šventoriuje, buvusiose kapinėse.

Apie piliakalnį išlikęs ir padavimas: gyvenęs bajoras Pagramantis. Jis turėjęs gražuolę dukrą Gramančią, kuriai pirštis atvažiuodavo įvairių jaunikių. Bajoras nesutikdavęs atiduoti dukros, nes nenorėjo su ja skirtis. Netoli Pagramančio gyveno du ištikimi draugai, turtingi, jauni bajorai Songaila ir Ringaila. Abu bajorai drauge išsiruošė pasipiršti gražuolei Gramančiai, kuriai patiko abu jaunikiai, tad ji nusprendė:

– Aš tekėsiu už to, kuris geriau dirbs ir supils piliakalnį tokį, kad jis saugotų mano tėvo Pagramančio dvarą.

Gramančia išsigando, kad duoto pažado negalės ištesėti, nes jaunikių supiltas piliakalnis buvo lygus lyg siena. Mergina kreipėsi į burtininkę, kad ši patartų ką daryti. Burtininkė davė merginai stebuklingo gėrimo sakydama:

– Šitą gėrimą išgėrusi pavirsi upeliu.

Gramančia nuėjusi į laukus ir išgėrusi gėrimą. Išgėrusi ji išnyko, o iš žemės ėmė veržtis vandens versmė, kurios vandenys bėgo link Akmenos upelio. Žmonės atsiradusį upelį pavadino Gramančios vardu.