Papilės atodanga

Papilės atodanga

Adresas

Papilės atodanga. Žemėlapyje pažymėta tiksli atodangos vieta.

GPS

56.147769845427, 22.806726694107

Adresas

Papilės atodanga. Žemėlapyje pažymėta tiksli atodangos vieta.

GPS

56.147769845427, 22.806726694107

Papilės atodanga, Ventos kranto atodangų kompleksas Akmenės rajono savivaldybės ir Ventos regioninio parko teritorijoje, netoli Papilės miestelio.

Ši atodanga unikalus gamtos kūri­nys. Čia pirmą kartą ištirtas ir moksliškai aprašytas Lietuvos jūros periodas. Po 5 m storio morenine danga išsidėstęs akuritas, juodasis molis su žibančiomis žėručio plokštelėmis bei gelsvo pirito kruo­pelytėmis, toliau – smiltainis, kietos klin­tys, smulkutis nuo limonito parudavęs smėlis su pilkšvo molio tarpsluoksniais. Tačiau ne senos geologinės uolienos ste­bina tyrėjus įdomiausias šių vietovių radinys — kriauklės. Jos susidariusios iš dabar jau pasaulyje išmirusių foraminiferų, branchiopodų, moliuskų (ypač dvigeldžių), amonitų, dygiaodžių, žuvų ir kitų gyvūnų grupių liekanų. Vienos kriauklės didelės ir kietos, tarsi suaugusios su uo­liena, kitos suminkštėjusios. Didžiausia jų kolekcija yra Vilniuje, Geologijos ins­tituto Geologijos muziejuje. Tačiau kiti eksponatai iškeliavo į Leningrado kasybos instituto, Tartu, Miuncheno, Tiubingeno (Vokietija) ir kitus muziejus bet įstaigas.

Atodanga susidarė prieš 120 – 150 mln metų, kai Lietuvos teritoriją apsėmusi jūra jungė du vandenynus. Kaimyninėse šalyse tokių įdomių atodangų nėra, todėl nenuos­tabu, kad ją tyrė daugelis mokslininkų. Sunku dabar tvirtinti, kuris tyrėjas buvo pirmasis. Apie 1863 m rašytojas D. Poška atvyko į Papilę ir per tris dienas surinko apie 60 įdomių eksponatų. Viename laiške minėjo tą kelionę: .Aš patsai ing pakalnę Papilės važiavau. Ir norint daug daiktų akmeninių gavau. Ant jo žemės Papilėje yra didelių ir tokių, kaip kirminų ir var­lių, akmenų visokių. 1825 m šia atodanga susidomėjo lenkų mokslininkas J. Ulmanas. 1830 m. ją moksliškai aprašė Vilniaus universiteto prof. E. Eichvaldas. XIX a. šiose vietose aptiktus suakmenė­jusius gyvūnus tyrė L. Buchas, K. Grevinkas. J Nikitinas. G. Pušas, J. Setniradskis. V. Sokolovas, E. Selvinas. XX a. — K. Bodenis. C. Chmielcvskis. J. DalinkeviČius, E. Krenkelis. C. Pakuckas. V. Riabininas. R. Riukmanas.

Įdomios Papilės atodangos apylinkės. Netoliese stūkso du piliakalniai. Vienas, vadinamas Papilės vardu, — kairiajame Ventos krante. Jo aikštelėje yra senos kapinės. 1864 m jose palaidotas pirmasis lietuvių kalba rašęs istorikas S. Daukan­tas. 1930 m. Čia jam atidengtas paminklas (aut V. Grybas). Prie piliakalnio, netoli geologinės atodangos, yra siderito sluoks­nių, pasižyminčių tuo, kad juose glūdi 40% geležies. Už 300 – 400 m nuo Papilės piliakalnio — VII—XIII a. kapinynas. Prie­šais Papilės piliakalnį Jūrkalnis. Šalia jo – VII—XI a. senkapiai. Dar vienas pi­liakalnis, vadinamas Pašalpos kalnu, stūkso dešiniajame Ventos krante, apie 1 km nuo Papilės piliakalnio.

Palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *