Papilių piliakalnis (kupiškis)

Papilių piliakalnis (kupiškis)

Papilių piliakalnis (kupiškis) – piliakalnis ir gyvenvietė Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, Papilių gyvenvietėje, Kupiškio seniūnija. Pasiekiamas nuo plento 118 Kupiškis–Utena , neprivažiavus posūkio į Anykščius, pasukus į kairę šiaurės kryptimi ir pavažiavus 800 m link Papilių, yra kairėje, šiaurės vakaruose. Papilių piliakalnis apsodintas įvairiais medžiais – beržais, ąžuolais, klevais. Papėdėje yra išlikę daug didelių akmenų.

Piliakalnis įrengtas apylinkėje dominuojančioje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga PR­-ŠV kryptimi, 52×35 m dydžio, 2 m aukštesne Š dalimi. Joje rasta brūkšniuotos, grublėtos ir gludintos keramikos, šlako. Š ir R šlaitai statūs, iki 17 m aukščio, kiti – nuolaidesni. Piliakalnis labai apardytas arimų. Jis apaugęs beržais, aikštelė dirvonuoja.

Įdomu, kad visai šalia Papilių piliakalnio stūkso antras kalnas, žmonių nuo seno Milžinkapiu vadinamas. „Ilgus metus buvo teigiama, kad tai antras Papilių piliakalnis, Pilius – pirmas, o Milžinkapis – antras. Jis žemesnis, labai apaugęs pušimis, tačiau per žvalgymus jokio kultūrinio sluoksnio, radinių pastarajame nebuvo rasta. Nustatyta, kad ten galėjo būti labai senos kapinės.

Visai netoli, vos už kelių kilometrų nuo Papilių piliakalnio, stovi Gaigalių piliakalnis, kiek toliau – Kerelių.

Į PR nuo piliakalnio 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga – I tūkst. pradžia.

Istorija

Kai lietuviai dar buvo nepraradę savo tikėjimo, ant piliakalnio turėjo nuolatos degti ugnis, o kūrentojams buvo prigrasyta, jei užges, jie bus nubausti mirtimi.

Atėjus krikščionybei, ant piliakalnio buvo sėjami javai, dirbama žemė, užeidavo gamtos negandos, kurios derlių sunaikindavo, tai kunigas per pamokslą sakydavo, kad reikia pastatyti aukštą kryžių, kad debesis išstumdytų.

Pušinis kryžius ir buvęs pastatytas, jis aprašytas dokumentuose. Paskui buvo nugriautas, bet atstatytas kitoje vietoje – šalia piliakalnio.

Apie tai užrašytas Aloyzo Černiaus, gimusio 1891 metais, pasakojimas. Jis taip pat byloja, kad šalia piliakalnio augo šimtametė vinkšna, o po Pirmojo pasaulinio karo medis buvo sunaikintas. Ant paties piliakalnio išlikęs pakabintas paveikslas su Jėzaus Kristaus atvaizdu. Tai liudija, kad ši vieta nuo senų laikų laikyta šventa.

1903 m. piliakalnį žvalgė Liudvikas Kšivickis, aprašė Jurgis Elisonas. 1943 m. piliakalnį žvalgė Petras Tarasenka, o 1969 m. – Istorijos institutas. Radiniai saugomi Kupiškio etnografijos muziejuje.

Legendos ir padavimai

Kalbama, kad čia stovėjusi pilis, iš to kilo ir Papilių kaimo pavadinimas. Kokia ta pilis buvusi, sunku pasakyti, bet jos tikrai būta. Legendos, kas supylė šį piliakalnį ar pastatė pilį, nėra, tačiau įvardijama, kad galbūt tai padarę kareiviai.

Legendos taip pat byloja, kad piliakalnio papėdėje buvo užkasta labai daug lobių. Vienas ūkininkas netgi buvo sudaręs planą, kad tie lobiai paslėpti – net trijose vietose.

Piliakalnio papėdėje buvęs ūkininko sodžius, netoliese augęs labai didelis ąžuolas, o prie jo rastas didžiulis lobis. Jei buvo gyvenvietė, galėjo būti palikti ar pakasti kažkokio laikotarpio pinigai. Legendos sako, kad naktimis jie dega, pastebėję tai, žmonės eidavę lobių ieškoti.