Čeberakų piliakalnis
Čeberakų arba Pasamanės piliakalnis
Adresas
Čeberakų piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta.
GPS
55.5735278, 26.5018889
Čeberakų arba Pasamanės piliakalnis – piliakalnis, esantis Visagino savivaldybės teritorijoje. Pasiekiamas nuo sankryžos Visaginas – Visagino ūkinė dalis pasukus į dešinę (R) keliu, pavažiavus juo 3,5 km, laikantis labiau dešinės, iki dešinėje pasibaigs pastatai, po to už 100 m pasukus į keliuką kairėje (ŠR), važiuoti 1 km pro Pasamanio ežerą kairėje, laikantis arčiau ežero kranto iki kelio galo, paėjus takeliu per upelį ir mišku 600 m iki keliukų sankryžos, joje – į kairę (PV), eiti 400 m (yra kairėje keliuko, atėjus į trečią kalvą, ties ta vieta, kur keliukas pradeda leistis žemyn, miške, Gaidės meistrijos miško 197 kv. centrinėje dalyje. Sunkiai randamas, nes miške yra daug įvairių keliukų).
Įrengtas aukščiausioje didelės kalvos šiaurinėje dalyje. Šlaitai iki 11 m aukščio, viršutinė dalis (iki 6 m) pastatinta. Anksčiau visi 4 šlaitai turėjo vardus: Beržalotas, Kumša, Barankiškė, Šlininė. Aikštelė ovali, 60×20 m dydžio, su kultūriniu sluoksniu, kuriame rasta apdegusių akmenų, brūkšniuotos keramikos. Aikštelės pietiniame pakraštyje supiltas 0,5 m aukščio, ~10 m (ties pagrindu) pločio pylimas. Šlaite, ~1 m žemiau yra ~10 m pločio terasa. Dar 1,5 m žemiau yra užskleisto griovio liekanos ir supiltas antras pylimas (~0,3 m aukščio nuo griovio, ~6 m pločio). Šiauriniame piliakalnio šlaite, 2 m žemiau aikštelės krašto, iškastas ~2 m pločio griovys, už jo supiltas ~0,2 m aukščio, 4 m pločio pylimas. 2 m aukščio pylimo išorinis šlaitas leidžiasi į antrą griovį (dugno plotis 1 m), už kurio kyla antras 0,5 m aukščio, 5 m pločio pylimas. Jo išorinis 1,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 12 m pločio terasą.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia.
Pasakojama, kad seniau, kada tas kalnas dar nebuvo apaugęs kaip dabar senomis pušimis, eglėmis, aplinkui gyventojai čion ganydavę galvijus. Kažkokį rytą piemenė, beganydama ant kalno viršaus, radus labai gražius raktus. Kada ji juos namol parsinešus, tūlą laiką pas save paslėpus laikė, prisisapnavęs jai kažikas, tardamas: „Mergel, kam tau tie raktai, nunešk ir padėk juos, kur radai, ne tau jie priguli. Už tai gausi daug pinigų“. Paklususi tam paslaptingam balsui, padariusi kaip sakyta. Nunešus raktus padėjo, kur buvo radus ant kalno viršaus, toje vietoje radus sau tris tolerius. Skelbiama iš: Žiogas J. Archaiologiški tyrinėjimai Gaidės apylinkėje. Vilnius, 1909, p. 16.
Tūloje iškilmingoje šventėje aplinkiniai piliakalnio gyventojai susirinkę ant pamaldų. Po mišių, pamokslo laike, dėlei nesuprantamų priežasčių, bažnyčia su žmonėmis ėmus ir prasmegus. Bet kaip bažnyčia, taip ir joje esantis žmonės per ilgus amžius pasiliko tame pačiame padėjime: kunigas kaip pamokslą sakė, taip ir sako. Žmonės gi, kaip atidžiai klausė, taip ir klauso lygšiolaik, nežinodami ir nejausdami, kad jau mažai praslinkę. Bet kada kunigas, pabaigęs pamokslą, pasakysiąs „Amen“, tai būsianti svieto pabaiga ir paskutiniojo teismo diena. Senovėje žmonės, ar tai saulei tekant, ar tai prieš tekėjimą rytinį rūką (miglą) regėdami, sakydavę: „Tai dūmai iš Čeberekų piliakalnio, stebuklingai prarijusio bažnyčią su žmonėmis“. Jei tie patys žmonės senovėje būdavę kada šventadieniais arti piliakalnio, tai girdėdavę neaiškų toli gilumoje balsą – giedojimą, todėl sakydavę, jog tai iš žemės prarytosios bažnyčios jis paeinąs. Skelbiama iš: Žiogas J. Archaiologiški tyrinėjimai Gaidės apylinkėje. Vilnius, 1909, p. 17.