Bebrusai

Bebrusai

Bebrusaĩ – ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų rajone, apie 5 km į pietryčius nuo Molėtų.

Ilgis 5 km, plotis siekia 2,6 km. Altitudė 146,2 m. Didžiausias gylis siekia 24 m. Kranto linija (ilgis 19,25 km) labai raižyta, daug įlankų, užutėkių. Dvi ežero šakos eina šiaurės vakarų kryptimi, viena – pietvakarių. Dubuo rininės kilmės. Krantai daugiausia žemi, kai kur supelkėję, tik rytinis krantas aukštas (20–25 m). Ežere yra 2 salos, kurių plotai 0,3 ha ir 0,18 ha. Dugną dengia daugiausia dumblas ir sapropelis. Atabradas ir salų pakrantės smėlingos. Vandens skaidrumas vasaros metu yra 3,9-4,3 m. Ežerą supa Moliabesčio, Kaulakių, Rudesos, Pakriūtos miškai.

Į Bebrusus įteka Punta (iš Punto ežero), Lunta bei Lankaitė, šiaurėje išteka Siesarties (Šventosios baseinas) intakas Bebrusų upė link netoliese telkšančio Kirneilio ežero.

Prie Bebrusų esantys kaimai: Bebrusai, Ažuožeriai, Pabebrusė, Kirneilė, Kaulakiai, Jauros II, Ščiūriškiai, Zamokėliai. Yra keletas poilsiaviečių ir stovyklaviečių. Šiaurrytine pakrante eina kelias Nr.2810 (Kirneilė – Pagaluonė – Gačkiškiai).

Ežerėvardis Bebrusaĩ kilo nuo gyvūno pavadinimo bebras.

Legendos ir padavimai

Bėbrūnų ežere senovėje buvę labai daug bebrų. Seniau Bėbrūnų, Lakajų, Stir­nių ir kiti ežerai priklausė Gied­raičių valdovams kunigaikščiams Giedraičiams, kurie griežtai draudė bebrus medžioti. Už nušautą ar spąstuose sugautą, bebrą brakonie­rius bajoras turėdavęs sumokėti 100 auksinių, o mužikui už tą nu­sikaltimą įkirsdavo 100 rykščių. Vėliau šie ežerai buvo padovanoti Giedraičių ar Inturkės bažnyčiai, išnuomoti Vilniaus pirkliams, o šie ir išnaikino brangius žvėrelius.