Baltieji Lakajai

Baltieji Lakajai

Baltieji Lakajai – ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų rajone, apie 7,5 km į rytus nuo Molėtų, Labanoro regioniniame parke, Lakajos (Žeimenos, Neries) baseine.

Ežeras ištįsęs vakarų – rytų kryptimi. Ilgis – 9,3 km, didžiausias plotis – 1,3 km. Altitudė 145,3 m. Ežere yra 3 miškingos salos: Beržynės sala 4,03 ha, Pušinės sala 0,58 ha ir bevardė 0,08 ha salelė. Išilgai duburio yra 5–40 m gylio daubų. Kranto linija labai vingiuota, yra daug įlankų (Kamužės, Kumelpalaikio ir kt.) ir pusiasalių. Krantai daugiausia aukšti, apaugę medžiais. Ežerą supa Lakajų, Rašios, Bitliškės, Mindūnų, Rudesos, Kulinės miškai. Iš Rašios ežero įteka Rašelė, iš Kamužėlio ežero – Kamužė, iš Tramio I ežero – Stirnė, iš Rudesos ežero – Rudesa, iš Urkio ežero – Urkis. Baltųjų Lakajų ežeras pietryčiuose 60 m pločio Pertenio sąsiauriu jungiasi su Juodųjų Lakajų ežeru (nuo šio ežero skiria aukštas Ščiuro ragas). Baltųjų Lakajų ežero pratakumas 40 %. Šie ežerai patenka į Labanoro regioninį parką, kuriame yra retų gyvūnų ir augalų.

Prie Baltųjų Lakajų esantys kaimai: Rudesa, Kačergai, Kamužė, Grūsis, Mindūnai, Ažuraisčiai, Antalakaja, Apkartai, Ščiurys, Joniškė, Palakajys, Mateliai. Yra keletas stovyklaviečių. Vakarinėje pakrantėje yra Rudesos apžvalgos bokštas, šiaurinėje – Mindūnų apžvalgos bokštas. Pietrytiniu krantu eina riba su Švenčionių rajonu.

Legendos ir padavimai

Legendos sako, kad panašiai atsirado ir Lakajų ežerai. Čia gi­rioje gyvenusios dvi laumės, kurios laikiusios savo namuose šimtus žalčių ir lakindavusios juos pienu. O apylinkės gyventojai nuolat tu­rėjo nešti laumėms pieną jų žal­čiams lakinti. Už tai laumės kerė­jimais ir žolelėmis gydydavo žmo­nes ir gyvulius nuo įvairių ligų. Ta­čiau žmonėms įgriso nuolatinė pie­no duoklė. Laumes jie praminė pie­no lakėjomis. Vieną vasarą, kai karvės mažai pieno duodavo, žmo­nės visai atsisakė mokėti laumėms duoklę. Tada laumės apleido jų gyvulius ligomis: karvės visai už­trūko, arkliai, jaučiai ir avys gai­šo. Įpykę vyrai apsiginklavo ir nu­tarė laumes nugalabyti. Kai jie atė­jo į mišką, laumės juos pasitiko grasinimais. Bet vyrai nepabūgo ir puolė jas sugauti. Tada laumės išsitraukė iš užančių po žaltį ir juodaplaukė metė žaltį į dešinę, baltaplaukė į kairę, o kur žalčiai nukrito, ten atsivėrė ežerai. Juo­se nugrimzdo miškai, dirvos ir pie­vos, o laumės pranyko. Tuos eže­rus žmonės praminė Juodosios La­kėjos ir Baltosios Lakėjos vardais.