Paspąsčio piliakalnis
Paspąsčio piliakalnis, Sponstis, Maldokalnis
Paspąsčio piliakalnis. Nuotrauka: visitsiauliai.lt/
Adresas
Paspąsčio piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta.
GPS
55.6789167, 22.5371389
Paspąsčio piliakalnis
Paspąsčio piliakalnis, Sponstis, Maldokalnis – piliakalnis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Paspąsčio kaimo, Kražių seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Karklėnai – Labūnava pasukus į kairę šiaurės vakarų kryptimi link Panakačio, už 900 m – į kairę pietvakarių kryptimi 250 m.
Piliakalnis įrengtas apylinkėse dominuojančioje kalvoje (204 m). Aikštelė ovali, pailga R-V kryptimi, 25×20 m dydžio. Jos ŠV pusėje, 1,5 m žemiau aikštelės, yra 15 m pločio terasa, kituose šlaituose, 2 m žemiau aikštelės, yra iki 6 m pločio terasa, platesnė galuose. Šlaitai vidutinio statumo, 15 m aukščio. Piliakalnis apaugęs lapuočiais, didesnė aikštelės dalis ir PR šlaitas dirvonuoja.
1999 m. B. Dakanis aikštelės viduryje ištyrė 10 m2 plotą, terasoje – 1 m2 dydžio šurfą, iš viso 11 m2 bendrą plotą. Aikštelėje aptiktas židinys su brūkšniuota ir lygia keramika, molio tinko gabalėliais. R-PR piliakalnio papėdėje 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1999 m.), kurioje buvo rastas akmeninis kirvis.
Nuo Spansčio matyti be galo tolimos gražios apylinkės. Yra vietų, iš kur matoma net 20 ir daugiau kilometrų tolis. Iš čia matyti ir Šatrija (tiesia linija 22 km nuo Spansčio), ir Medvėgalis (tiesia linija 12 km nuo Spansčio), ir eilė aplinkinių piliakalnių.
Istorija
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia.
Spanstis buvo rišama su Girgžduta, esančia už 3 km į vakarus nuo jo. Žmonės sako, kad tarp Girgždutos ir Spansčio buvo iškastas požemio urvas ir net nurodo ant Spansčio vietą, kur tas urvas prasidėjęs. Iš tikrųjų, ta vieta, kurią žmonės nurodo, yra panaši į urvo angą, čia yra priversta didelių akmenų. Atvertus viršutiniuosius, randama kiti, po kurių yra dar kiti. Šio urvo niekas nėra bandęs atkasti.
Legendos ir padavimai
Sponstis buvęs pagonių ar kokių kitų maldos kalnas. Ant Sponsčio stovėdavę žmonės, o ant Sponsčiuko gyveno kunigas. Kunigas sakydavo pamokslus, o žmonės ant Sponsčio stovėdami klausė. Nuo Sponsčio į Girgždutą eina požeminiai urvai, senovės laikais iškasti. Žmonės ir vietą nurodo, kur įėjimas buvęs į urvą. Dabar urvų įėjimas užverstas dideliais akmenimis. Stasys Tamulis radęs pinigą su kilpele pasikabinti. Jame buvęs paveikslas medžiotojo ir šuns. Pinigas ar medalis vario. Skelbiama iš: Balys Buračas. Lietuvos piliakalniai. Parengė G. Grižas. Vilnius 2011, p. 268.
